Europos Teisingumo Teismas (ETT) nusprendė, kad migrantų negalima sulaikyti stovyklose nesiaiškinant jų atvejų individualiai ir kad jų negalima laikyti ilgiau nei keturias savaites.
Iraniečių ir afganistaniečių šeimų, kurios buvo sulaikytos ilgiau kaip metus po jų prašymo suteikti prieglobstį atmetimo, iškeltoje byloje priimtas sprendimas yra naujausias Europos Sąjungos ir vengrų premjero Viktoro Orbano vyriausybės susirėmimas.
Liuksemburge įsikūręs ETT nusprendė, kad žmonių laikymas Reskės tranzito zonoje – stovykloje prie Serbijos sienos – teisine prasme prilygsta sulaikymui.
Ketvirtadienio nutartyje Teismas nurodo, kad migrantų negalima sulaikyti be „pagrįsto sprendimo sulaikyti ir be tokios priemonės būtinybės bei proporcingumo išnagrinėjimo“.
Nutartyje taip pat sakoma, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas „jokiomis aplinkybėmis negali viršyti keturių savaičių“ nuo dienos, kai jei pateikė paraišką suteikti prieglobstį.
Byloje šeimoms atstovavusi pabėgėlių teisių gynimo grupė – Vengrijos Helsinkio komitetas (HHC) – sveikino sprendimą ir sakė, jog jis reiškia, kad tranzito zonos prilygsta „neteisėtam sulaikymui“.
„Visi tie, kas laikomi tranzito [zonose] ilgiau nei keturias savaites, privalo būti paleisti. Jei jų prieglobsčio procedūros dar nesibaigusios, juos reiktų apgyvendinti atviruose priėmimo objektuose arba, po individualizuoto įvertinimo, oficialiuose [sulaikytų] prieglobsčio [prašytojų] centruose“, – naujienų agentūrai AFP sakė Andrasas Ledereris iš HHC.
Dvi Vengrijos „tranzito zonos“ stovyklas, kuriose žmonės laikomi laivybos konteineriuose už spygliuotos vielos tvorų, kaip nežmoniškas griežtai kritikuoja teisių gynimo grupės.
Pernai Europos Komisija perspėjo, kad sąlygomis šiose stovyklose pažeidžiami ES įstatymai dėl žmogaus teisių.
Pagal 2018 metais priimtas pataisas Vengrija automatiškai atmeta žmonių, atvykusių per „saugią tranzito šalį“ – šiuo atveju Serbiją – prašymus suteikti prieglobstį.
Budapešto pozicija nesikeičia, sakė vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas.
„Mūsų taisyklės ir teisinė praktika atitinka ES ir tarptautinę teisę, nes šie migrantai galėjo bet kuriuo metu pasitraukti iš tranzito zonos Serbijos kryptimi“, – tinklaraštyje parašė Z. Kovacsas.
„Šie žmonės nebėra prieglobsčio prašytojai, nes jų prašymai seniai atmesti. Todėl jie negali teisėtai patekti į Vengriją“, – sakė jis.
Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova, atsakinga už vertybes ir skaidrumą, ketvirtadienį išreiškė viltį, kad Vengrija grįš į „neabejotinai demokratinių šalių“ ratą.
Jos komentaras pasirodė po JAV įsikūrusios žmogaus teisių organizacijos „Freedom House“ metinės ataskaitos, kurioje sakoma, kad Vengrijos nebegalima vadinti demokratija ir kad V.Orbanas „net nebeapsimetinėja gerbiantis demokratines institucijas“.
