Be to, ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį nusprendė išplėsti sankcijas Baltarusijai. Į „juodąjį“ sąrašą pateko 78 asmenys ir aštuonios įmonės, informavo „Laisvosios Europos radijo“ žurnalistas Rikardas Jozwiakas. Oficialiai apie sankcijas bus paskelbta vėliau pirmadienį.
Liuksemburge susitikę ministrai parėmė plačias priemones, nukreiptas prieš svarbius Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo pajamų šaltinius – kalio trąšų eksportą, tabako pramonę, naftos ir jos produktų eksportą ir finansų sektorių, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatai.
Pasak pareigūnų, šios priemonės, įskaitant draudimą parduoti Baltarusijai stebėjimo įrangos ir ginklų embargo sugriežtinimą, artimiausiomis dienomis turėtų būti oficialiai patvirtintos 27 šalių Bendrijos.
Ministrai taip pat oficialiai patvirtino nutarimą taikyti sankcijas 86 papildomiems asmenims ir juridiniams subjektams Baltarusijoje. Jų sąrašas bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje vėliau pirmadienį, bet vienas diplomatinis šaltinis BNS sakė, kad tarp taikinių bus A.Lukašenkos sūnus Dzmitras ir marti Lilija.
Sankcijų taikiniams bus draudžiama išduoti ES vizas, o Bendrijos jurisdikcijoje esantis jų turtas bus įšaldytas.
Septyni iš asmenų, kuriems naujai bus taikomos sankcijos, tiesiogiai siejami su „Ryanair“ lainerio nutupdymu Minske. Kitiems baudžiamosios priemonės taikomos dėl režimo vykdomo plataus masto susidorojimo su opozicija, nurodė diplomatai.
Taryba patvirtino ES ketvirtąjį tikslinių sankcijų paketą Baltarusijai, kuris sankcionuoja 78 individus ir 8 juridinius subjektus – teisėjus, prokurorus, tyrėjus, dalyvavusius arba tiesiogiai prisidėjusius klastojant rinkimus, vykdant represijas ir kankinimus bei kitus žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, įskaitant nepriklausomų žurnalistų ir tinklaraštininkų persekiojimą.
Sankcijos pritaikytos ir universitetų rektoriams, išmetusiems prieš režimą protestavusius studentus, o taip pat asmenims, finansiškai remiantiems A.Lukašenką ir jo režimą.
Į pirmadienį tvirtinamų sankcijų sąrašą įtraukti ir 7 asmenys bei 1 įmonė, atsakingi už „Ryanair“ lėktuvo, skridusio reisu FR4978, perėmimą ir priverstinį nutupdymą Minske bei žurnalisto Romano Pratasevičiaus ir jo draugės Sofios Sapegos sulaikymą.
„Toliau nuosekliai eisime sankcijų Lukašenkai ir jo režimui keliu. Sankcijas taikysime ne vien asmenims, bet dabar taip pat įvesime sankcijas sektoriams“, – prieš susitikimą sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
„Tokiu būdu norime prisidėti, kad šio režimo finansai išsektų“, – pridūrė jis.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis anksčiau sakė, kad sankcijos turėtų būti galutinai patvirtintos po vėliau šią savaitę Briuselyje vyksiančio Bendrijos viršūnių susitikimo.
„Sankcijos yra būdas spausti Baltarusijos vyriausybę“, – žurnalistams sakė J.Borrellis. – Esame nusiteikę itin skaudžiai paveikti Baltarusijos ekonomiką.“
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius tviteryje sveikino ketvirtąjį sankcijų Baltarusijai paketą ir teigė, kad jis nukreiptas ne prieš Baltarusijos žmones, bet „diktatorių ir jo bendrininkus“.
„Dirbsime dėl sektorinių sankcijų, mūsų tikslas yra politinių kalinių paleidimas, laisvi ir sąžiningi rinkimai“, – rašo E.Rinkevičius.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) prezidentas Charlesas Michelis tviteryje skelbia, kad įvesdama naujas sankcijas ES „siunčia stiprų paramos Baltarusijos žmonėms signalą“.
„Mūsų žinutė režimui negali būti blogai suprasta: paleiskite visus politinius kalinius; nutraukite represijas; pradėkite įtraukų nacionalinį dialogą“, – rašo Ch.Michelis.
„Ne sidabro kulka“
A.Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, gegužės 23 dieną pakėlęs naikintuvą perimti „Ryanair“ lainerio, skridusio iš Graikijos į Lietuvą.
Kai lėktuvas buvo nutupdytas Minske, Baltarusija sulaikė juo skridusį opozicijos tinklaraštininką Romaną Protasevičių ir jo draugę – Vilniuje studijuojančią Rusijos pilietę Sofią Sapegą.
Pernai ES paskelbė sankcijas 88 asmenims, įskaitant A.Lukašenką ir jos sūnų, dėl brutalaus protestų malšinimo Baltarusijoje, kurią dideli neramumai krėtė nuo rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A.Lukašenka, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuose rinkimus laiko suklastotais.
A.Lukašenka, remiamas pagrindinės Minsko sąjungininkės Rusijos, ligšiolinių bandymų daryti jam spaudimą nesureikšmino.
Prieš posėdį ES ministrai susitiko su tremtyje gyvenančia Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja, tvirtinančia, kad ji teisėtai laimėjo pernai vykusius rinkimus.
„Sankcijos nėra sidabro kulka, bet jos gali padėti užbaigti smurtą ir paleisti [režimo kalinamus] žmones“, – per „Twitter“ parašė S.Cichanouskaja.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per susitikimą su S.Cichanouskaja išreiškė tvirtą paramą Baltarusijos žmonėms, kovojantiems už demokratinius pokyčius savo šalyje. Pasak ministro, baltarusiai turi žinoti, kad jie nebus palikti vieni, kad ES pasirengusi suteikti rimtą ekonominę paramą demokratinės Baltarusijos transformacijai.
„Europa privalo suprasti, kad už visko, ką daro A.Lukašenka, realiai stovi V. Putinas. Kremliaus tikslas akivaizdus – prisijungti Baltarusiją.
Todėl ES turi labai vieningai pasakyti, kokie ateityje bebūtų šių režimų susitarimai ar Baltarusijos konstitucijos pakeitimai, Europa jų niekada nepripažins“, – sakė G.Landsbergis ir pabrėžė, kad Baltarusijos režimas tampa vis agresyvesnis kaimyninių valstybių, aktyviai reiškiančių paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, atžvilgiu.
Lietuvos diplomatijos vadovas pasidžiaugė, kad ES baigia susitarti dėl ES sektorinių sankcijų, ir pabrėžė, kad svarbu kuo greičiau parengti teisinę sankcijų įvedimo bazę bei kuo greičiau pradėti praktinį jų taikymą.
„Tvirtai remiame ketvirtą sankcijų paketą, kuris galutinai patvirtintas šiandien. Itin svarbiu laikome ir sektorinių sankcijų susitarimą, kurio laukiame jau šią savaitę. Tai sankcijos režimui – ne Baltarusijos žmonėms. Kremlius finansuoja A.Lukašenkos skolas ir praradimus. Tad kainą, kurią mokės Baltarusijos prezidentas, mokės ir V.Putinas“, – sakė ministras.
G.Landsbergis taip pat sakė aptarsiąs su kolegomis ES klausimą dėl pastarosiomis dienomis smarkiai išaugusio migrantų, atvykstančių į Lietuvą per sieną su Baltarusija, srauto. Dauguma šių atvykėlių yra irakiečiai ir sirai.
G.Landsbergis kaltino Baltarusijos valdžią sąmoningai nukreipiant migrantus į kaimynines ES valstybes. Anot jo, Minskas tokiu būdu mėgina smogti atgal už Vilniaus pastangas sutelkti Bendrijos spaudimą Baltarusijos režimui.
Jis perspėjo, kad atvykėlių srautas gali dar labiau padidėti, kai naujos sankcijos bus patvirtintos, ir kad Lietuvai „gali prireikti pagalbos ir paramos ir kitų Europos šalių“.
