„Dabar reikia šį tekstą perkelti į platesnį kontekstą“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Natasha Bertaud.
Ji pažymėjo, kad „šiuo etapu nekalbame apie Europos Sąjungos sistemą“ migrantams paskirstyti – opų klausimą, kurį Europos Komisija mėgino išspręsti prieš ketverius metus, bet susidūrė su įnirtingu kai kurių rytinių Bendrijos narių pasipriešinimu.
Maltoje keturių šalių sudaryto susitarimo detalės neatskleidžiamos. Jas ketinama pristatyti spalio 7–8 dienomis vyksiančiame visų Bendrijos šalių teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime, kur turėtų būti toliau tęsiamas darbas šia kryptimi.
N.Bertaud sakė, kad šis dokumentas yra „būsimo susitarimo tarp didesnio skaičiaus valstybių narių gairės“, ir nors Europos Komisija nevadovauja šiam procesui, ji yra pasirengusi suteikti visapusišką paramą.
Šis susitarimas turi nustatyti, kokios valstybės priims migrantus, atvykstančius į Europą, paprastai Italiją ar Maltą, Viduržemio jūra.
Kelią į būsimą susitarimą pramynė naujoji Italijos vyriausybė, kurioje nebeliko ultradešiniųjų pažiūrų buvusio vidaus reikalų ministro Matteo Salvini, besilaikiusio itin griežtos pozicijos migrantų atžvilgiu.
Pasitraukus M.Salvini, Prancūzija ir Italija galėjo imtis iniciatyvos agituoti už naują sistemą, pagal kurią kai kurios ES narės galėtų savanoriškai priimti migrantų, o kitos, atsisakančios tai daryti, sulauktų finansinės bausmės.
Pranešama, kad Prancūzija ir Vokietija pasirengusios priimti 25 proc. migrantų, pasiekiančių Europą Viduržemio jūrą.
Pasipriešinimas
Numatomos finansinės bausmės gali tapti karčia piliule kai kurioms ES valstybėms, nenorinčioms priimti migrantų, visų pirma, Čekijai, Vengrijai, Lenkijai ir Slovakijai. Tai gali išprovokuoti aštrių ginčų spalį numatytame ministrų susitikime.
Tačiau faktas, kad keturių šalių susitikime Maltoje dalyvavo ir už migracijos politiką atsakingas eurokomisaras Dimitris Avramopulas, leidžia daryti išvadą, kad ES palaiko šį paktą.
Bendrija 2016 metais sudarė susitarimą su ES nepriklausančia Turkija, kuriuo siekta pažaboti į Graikiją atvykstančių migrantų srautus. Šis susitarimas padėjo drastiškai sumažinti atvykstančiųjų skaičių.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šį mėnesį įspėjo, kad gali vėl leisti pabėgėliams iš Sirijos plūsti į Europą, jeigu negaus daugiau pinigų pagal tą susitarimą.
Kaip skelbia ES, iš 6 mln. eurų, numatytų išleisti Turkijoje, „asignuota“ daugiau nei 90 proc. sumos, nors iš tiesų kol kas išleista mažiau pinigų.
