Viršūnių susitikime Varšuvoje labai daug dėmesio bus skiriama Ukrainai, kuri su ES derasi dėl laisvosios prekybos ir asociacijos susitarimų. Šiai tarp ES ir Rusijos įsiterpusiai valstybei, norinčiai didesnės integracijos su turtingesnėmis savo kaimynėmis, tai yra labai svarbus etapas.
Tačiau šiems istoriniams susitarimams šiuo metu grėsmę kelia susvyravusio Kijevo įsipareigojimo dėl demokratijos standartų ženklai tarp jų – buvusios premjerės Julijos Tymošenko sulaikymas ir teismas, kurį ES ir JAV lyderiai kritikavo kaip politiškai motyvuotą.
Lenkija norėtų didesnės integracijos su Ukraina ir kitomis bloko rytinėje periferijoje esančiomis valstybėmis ir trokšta, kad jos buvusios komunistinės valstybės virstų stabiliomis, klestinčiomis demokratijomis.
Tačiau šiomis dienomis Varšuva sulaukia mažai Vakarų Europos entuziazmo dėl savo „Rytų“ darbotvarkės, nes dabar bloko vakaruose esančioms narėms labiau rūpi Graikijos finansų krizė ir neramumai arabų pasaulyje.
Lenkija, buvusi komunistinė valstybė, suvaidinusi lyderės vaidmenį 1989 metų revoliucijose, nori, kad jos rytinės kaimynės užmegztų glaudžius ryšius su Vakarais prekybos ir investicijų srityse, kurie atitrauktų jas iš Rusijos įtakos sferos.
2009 metais Lenkija ir Švedija pradėjo „Rytų partnerystės“ iniciatyvą didesnei ES ir Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos integracijai skatinti.
Nuogąstaudama dėl nestabilumo ir korupcijos prie savo slenksčio, Lenkija viliasi, kad didesnė integracija taip pat galėtų sudaryti sąlygas galiausiai priimti į ES kai kurias iš tų šešių valstybių, tarp jų – Ukrainą.
„Visos mūsų rytinės kaimynės yra Europos šalys, ir todėl joms turėtų būti pasiūlyta, kaip mes vadiname, Europos perspektyva. Jos turi teisę tapti Europos Sąjungos dalimi“, – prieš viršūnių susitikimą interviu visuomeniniam radijui sakė Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) patarėjas užsienio politikos klausimais Romanas Kuzniaras.
„Deja, mūsų pozicijai kol kas nepritaria dauguma ES narių“, – pridūrė jis.
Lenkijos lyderiai viliasi pasinaudoti šiuo viršūnių susitikimu tam, kad primintų Vokietijai, Prancūzijai ir kitoms Vakarų valstybėms į rytus nuo Lenkijos esančių šalių reikšmę.
Tuo pačiu Varšuva sieks priversti rytines kaimynes panaikinti tam tikrą pastarojo meto regresą demokratinių reformų srityje.
Lenkija svarbiu savo pirmininkavimo ES tikslu iškėlė derybų su Kijevu dėl laisvosios prekybos ir asociacijos užbaigimą iki pirmininkavimo pabaigos – šių metų gruodžio 31-osios.
„Rytų partnerystės“ pagyvinimas ir Ukrainos priartinimas prie ES yra konkretūs tikslai, kuriuos Lenkija realiai galėtų pasiekti per šį pusmetį, kai pirmininkauja ES, sakė Ostine, Teksase, veikiančio strateginių tyrimų centro „Stratfor“ analitikas Eugene'as Chausovsky.
Lenkija nėra prisijungusi prie euro zonos, todėl pastaruoju metu buvo nuošalyje, kai Europa stengėsi išspręsti paskolų krizę ir neturėjo daug galimybių pasireikšti per savo pirmininkavimą blokui, sakė E.Chausovsky.
Pažanga šiame viršūnių susitikime taip pat būtų sveikintina užsienio politikos pergalė premjero Donaldo Tusko vyriausybei prieš spalio 9 dieną įvyksiančius visuotinius rinkimus. D.Tusko centristų Pilietinė platforma, kaip rodo apklausos, šiuo metu yra populiariausia, bet jos persvara pagrindinės varžovės – partijos „Įstatymas ir teisingumas“ – atžvilgiu pastarosiomis savaitėmis mažėjo.
Tarp lyderių, atvykstančių į viršūnių susitikimą, yra ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
V.Janukovyčius tikriausiai sulauks klausimų dėl teisinių reformų pasiūlymo, kurį paskelbė trečiadienį. Vakarų lyderiai vylėsi, kad pasiūlyti teisiniai pakeitimai sudarys sąlygas paleisti J.Tymošenko, bet dabar atrodo, kad jie jai neturės jokios reikšmės.
Varšuvoje įsikūrusio Rytų studijų centro direktorius Olafas Osica sakė, jog tai, kad dalyvaus tiek aukščiausio rango lyderių, patvirtina susitikimo svarbą. Jis išreiškė viltį, jog lyderiai patvirtins, kad „Rytai vis dar svarbūs“.
„Rytų partnerystė“ susijusi su „prekyba, investicijomis, energetika – visais sektoriais, kurie yra labai svarbūs ne tik mums, kaip Rytų partnerių kaimynams, bet ir Vakarų verslui“, sakė O.Osica.
„Negalime sau leisti prabangos nustumti į šoną Rytų darbotvarkę“, – pridūrė jis.
