04 09 /15:47

Įspėjimas iš ES vadovybės: platesnis karas Europoje nebėra fantazija

Europa turi ruoštis galimam karui, nes plataus masto konfliktas žemyne už Ukrainos ribų „nebėra fantazija“, perspėjo ES vyriausiasis diplomatas.
Ukrainos karys
Ukrainos karys / Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“

„Rusija kelia grėsmę Europai“ tiek dėl vykstančio karo Ukrainoje, tiek dėl hibridinių išpuolių prieš ES valstybes nares, antradienį kalboje Briuselyje sakė Josepas Borrellis, kurį cituoja laikraštis „The Financial Times“.

„Karas neabejotinai tvyro aplink mus, – sakė J.Borrellis. – Didelio intensyvumo konvencinis karas Europoje nebėra fantazija.“

Tai pirmas kartas, kai buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras taip aiškiai įvardijo Rusijos grėsmę, po to, kai pastaruoju metu Šiaurės Europos kariuomenių vadai ir lyderiai įspėjo apie didesnio Rusijos puolimo pavojų už Ukrainos ribų. Danijos gynybos ministras vasario mėn. sakė, kad Rusija gali išbandyti NATO solidarumą per trejus-penkerius metus.

„Berlyno sieną pakeitė mus supantis ugnies žiedas“, – sakė jis, taip pat turėdamas omenyje Izraelio ir „Hamas“ karą bei nestabilumą Šiaurės Afrikoje.

Konfliktas ES pasienyje atskleidė nepakankamas investicijas į bloko gynybos pramonę ir karinius pajėgumus. Jis taip pat išgąsdino ES sostines, kurios nerimauja, kad JAV gali pasitraukti iš savo ilgalaikio žemyno saugumo garanto vaidmens, jei po lapkritį įvyksiančių JAV prezidento rinkimų į Baltuosius rūmus sugrįš Donaldas Trumpas.

Rusijos ginkluotosios pajėgos Ukrainoje dislokuoja gerokai daugiau ginkluotės ir žmonių nei Kyjivas, o tai Vakarų sostinėse kelia susirūpinimą, kad Maskva šiais metais gali pasiekti reikšmingų teritorinių laimėjimų.

Kas daroma: didinamos išlaidos gynybai

Europos šalys, kurios per dešimtmečius po Šaltojo karo pabaigos sumažino išlaidas gynybai, dabar padidino investicijas į savo gynybos pramonės gamybos pajėgumus, siekdamos padidinti tiekimą Ukrainai ir perginkluoti savo pajėgas.

Tačiau reikia daugiau investicijų, nes Europos saugumo situacija yra „egzistencinė krizė, – sakė J.Borrellis. – Mums reikia naujos tarpvyriausybinės finansavimo priemonės... panašios į tą, kurią sukūrėme per [euro zonos] finansų krizę.“

Kai kurie ES vadovai ragino, kad šis finansavimas būtų gaunamas iš bendrų gynybos obligacijų, o kiti, kurie priešinasi didesnės bendros skolos idėjai, remia taisyklių sušvelninimą, kuris leistų ES biudžeto lėšomis finansuoti ginklų gamybą.

D.Trumpas, kuris, kaip rodo apklausos, aktyviai konkuruoja su JAV prezidentu Joe Bidenu, grasino neginti NATO sąjungininkių Europoje, kurios gynybai skiria nepakankamai lėšų. Tai būtų daroma atsižvelgiant į platesnį politinį Vašingtono siekį savo karinę galią labiau sutelkti į Aziją, o ne į Europą.

„JAV skėtis, kuriuo rėmėmės nuo Šaltojo karo laikų, gali apsaugoti ne visą laiką, – sakė J.Borrellis. – Galbūt, priklausomai nuo to, kas valdo Vašingtoną, negalėsime pasikliauti Amerika, kad ji mus apsaugos.“

„Aljanso viduje atskirų narių prioritetai gali keistis“, – pridūrė jis.

NATO pajėgų Europoje vadas: mūsų tikslas yra sustabdyti tokį karą

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Christopheris Cavoli
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Christopheris Cavoli

NATO šalys nenori įsivelti į karinį konfliktą su Rusija, todėl dabartinis Aljanso tikslas yra „sulaikyti tokį karą“, Džordžtauno universitete vykusioje konferencijoje, skirtoje NATO 75-mečiui paminėti, pareiškė NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas amerikiečių generolas Christopheris Cavoli.

„NATO šalys nemano, kad mes kariaujame su Rusija. Ir mes to nenorime“, – pažymėjo generolas. Pasak jo, siekdamas išvengti tiesioginio konflikto su Rusija, Aljansas remia Ukrainą, į kurią įsiveržė Rusijos kariuomenė.

Ch.Cavoli žodžiai nuskambėjo kelių Vakarų politikų, kurie sutiko su prielaida, kad NATO artimiausiu metu gali susidurti su Rusija, pareiškimų fone. Apie tai kalbėjo Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, JAV, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos gynybos ministrai, taip pat Lenkijos ir Baltijos šalių vadovai.

J.Stoltenbergas: blokas turi ruoštis galimai konfrontacijai, kuri gali trukti dešimtmečius

Anksčiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad Aljansas nesiekia karo su Rusija, tačiau blokas turi ruoštis galimai konfrontacijai, kuri gali trukti dešimtmečius.

Šiuo atžvilgiu J.Stoltenbergas paragino didinti karinės gamybos pajėgumus Europoje ir sutelkti pajėgas Maskvai sulaikyti. Jis taip pat neatmetė galimybės, kad Ukrainos pralaimėjimas paskatins karo veiksmų išplitimą į kaimynines valstybes, įskaitant Baltijos šalis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bet kokius pareiškimus apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO šalis pavadino „visiška nesąmone“. Jis pažymėjo, kad Maskva neturi „jokios priežasties, jokio intereso – nei geopolitinio, nei ekonominio, nei politinio, nei karinio“ kariauti su bloko šalimis.

V.Putinas taip pat perspėjo, kad toks konfliktas sukeltų „pasaulinį karą“. Kartu jis pripažino karinio konflikto su Europos valstybėmis galimybę, jei jos pirmosios užpultų Rusiją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis