Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dokumente teigiama, jog jeigu Maskva, vasario 24 dieną įsiveržusi į kaimyninę šalį, laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų, „nužudytų ar sužeistų civilių gyventojų skaičius būtų likęs daug mažesnis“.
Per ESBO Nuolatinės tarybos posėdį pristatytoje 110 puslapių ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į apgadintus ir sugriautus namus, ligonines, mokyklas, vandens stotis ir kitą infrastruktūrą.
Trys ekspertai, parengę ataskaitą, grindžiama informacija, gauta iš Ukrainoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, pareiškė, kad neįmanoma nustatyti karo nusikaltimų, atsižvelgiant į jų misijos laikotarpį ir apimtį.
„Vis dėlto misija aptiko aiškių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, kuriuos Rusijos pajėgos padarė atlikdamos karo veiksmus“, – rašoma ataskaitoje.
Misija buvo pradėta kovo 3 dieną Kyjivo prašymu. Ji apima laikotarpį nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją iki balandžio 1-osios – dar prieš pasirodant kūnų nuotraukoms iš Bučos ir kitų Ukrainos šiaurinių miestų, iš kur pasitraukė Rusijos kariai.
Šie vaizdai pribloškė pasaulį, o Maskva sulaukė kaltinimų karo nusikaltimais.
Visgi ataskaitoje pažymima, jog „įrodymai rodo, kad Rusijos pajėgos įvykdė rimtą karo nusikaltimą ir nusikaltimą žmoniškumui“, taip pat raginama atlikti tarptautinį tyrimą.
Pasak dokumento autorių, „tikėtina“, jog kiti užfiksuoti „smurtiniai veiksmai“, tokie kaip tikslinis žudymas, priverstinis civilių gyventojų dingimas ar pagrobimas, gali būti priskiriami prie nusikaltimų žmoniškumui.
Ataskaitoje taip pat nustatyta, kad konfliktas „turėjo ir tebeturi ypač neigiamą poveikį“ moterims, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems.
ESBO ekspertai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Ukrainos pajėgų elgesio su karo belaisviais.
„Kaip matyti iš šios ataskaitos, pažeidimų būta tiek Ukrainos, tiek Rusijos pusėje. Tačiau Rusijos Federacijos padaryti pažeidimai yra kur kas didesnio masto ir pobūdžio“, – pabrėžiama ataskaitoje.
Ataskaita parengta pagal vadinamąjį Maskvos mechanizmą, leidžiantį sudaryti ekspertų grupę, padedančią spręsti kurios nors ESBO valstybės narės problemas.
Pasak ekspertų, Rusija atsisakė prisidėti prie ataskaitos rengimo, nes laiko šį mechanizmą „daugiausia pasenusiu ir nereikalingu“.
ESBO pradėjo veikti XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžioje kaip forumas Rytų ir Vakarų šalių dialogui.
Šiai Vienoje įsikūrusiai institucijai priklauso 57 valstybės narės trijuose žemynuose, įskaitant Rusiją, Ukrainą ir Jungtines Valstijas.
