Rinkimų kampanijos „sąlygos buvo aiškiai iškreiptos... Vladimiro Putino naudai“, o balsų skaičiavimas „vertinamas neigiamai beveik trečdalyje balsavimo apylinkių dėl procedūrinių pažeidimų“, nurodė stebėtojai.
ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro Rinkimų stebėjimo misijos vadovė Heidi Tagliavini paragino ištirti visus kaltinimus dėl rinkimų pažeidimų.
„Nors pareigūnai dėjo tam tikras pastangas skaidrumui padidinti, išlieka didelio masto nepasitikėjimas rinkimų procesu, – sakoma šios diplomatės pranešime. – Visų pirma reikia nuodugniai ištirti visus pareiškimus dėl rinkimų pažeidimų.“
V.Putinas surinko 63,75 proc. balsų per sekmadienį vykusius rinkimus, grįždamas į Kremlių po dviejų kadencijų prezidento poste 2000-2008 metais ir ketverių metų darbo premjero poste.
Jo artimiausias varžovas – Komunistų partijos vadovas Genadijus Ziuganovas – smarkiai atsiliko nuo triuškinimą pergalę užsitikrinusio lyderio.
„Rinkimų esmė – kad jų baigtis neturėtų būti aiški. Taip nebuvo Rusijoje“, – sakė ESBO Parlamentinės Asamblėjos delegacijos vadovas Tonino Picula.
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos vadovas Tiny Koxas pridūrė: „Šioms varžyboms stigo sąžiningumo, taip pat nebuvo nešališko teisėjo.“
