Estija – pirmoji iš Baltijos valstybių, kurioje buvo užfiksuotas užsikrėtimo COVID-19 atvejis. Dar vasario 27 dieną paskelbta, kad užsikrėtė į Estiją iš Irano grįžęs šios šalies pilietis, keliavęs per Rygą.
Šiandien mažiausiai gyventojų Baltijos šalyse – 1,3 mln. – turinti Estija pirmauja pagal užsikrėtimų ir mirčių skaičių. Naujausiais duomenis, čia nustatyti 1 666 užsikrėtimo atvejai ir 50 mirčių. Lietuvoje nustatyti 1 449 užsikrėtimo atvejai ir 45 mirtys, Latvijoje – 849 užsikrėtimo atvejai ir 15 mirčių.
Vadinasi, Estijoje milijonui gyventojų tenka 38 su COVID-19 siejamos mirtys, Lietuvoje – 17, Latvijoje – 8.
Garsus estų epidemiologas, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro patariamojo forumo narys, buvęs tarptautinio epidemiologinio žurnalo „EpiNorth“ vyr. redaktorius Kuulo Kutsaras 15min teigė, kad Estijoje užsikrėtimų ir mirčių skaičius didesnis dėl vėliau nei kitose Baltijos šalyse įvestų ribojimų.
Pasak K.Kutsaro, dabar dauguma Estijos veiksmų yra nukreipti į susirgusiųjų hospitalizaciją ir gydymą, o tai esą yra jau „klaidų taisymas“. Jo teigimu, labai svarbu imtis epidemiologinių veiksmų.
„Estijoje nevykdomi epidemiologiniai tyrimai. Todėl nieko nežinome apie besimptomius, ikiklinikinius atvejus. Visa, kas padaryta, paremta hospitalizacijos statistika. Taip pat skaičiuojame mirčių ir pasveikimo atvejus“, – 15min sakė K.Kutsaras.
Pasak jo, Estijoje reikėtų plataus testavimo, pavyzdžiui, tokių specifinių grupių kaip pagyvenę žmonės. „Estijoje jie per vėlai pradėjo vykdyti tyrimus ir diagnostiką slaugos namuose“, – pridūrė epidemiologas.
Epicentras – Saremos saloje
COVID-19 židiniu Estijoje tapo 33 tūkst. gyventojų turinti Saremos sala. Joje kovo 4–5 dienomis lankėsi tinklinio komanda iš Milano „Power volley Milano“, su vietos komanda „Saaremaa VK“ sužaidusi dvejas rungtynes.
Kovo 9 dieną paskelbta, kad penkiems Milano komandos tinklininkams pakilo temperatūra prieš Italijos tinklinio lygos rungtynes, o jau kovo 11 dieną Saremoje nustatyti pirmieji du užsikrėtimo atvejai. Abu užsikrėtusieji lankėsi tinklinio varžybose su Italijos komanda.
Šiuo metu Saremoje 10 tūkst. gyventojų tenka 163,4 susirgimų. Tankiausiai apgyventoje Harju apskrityje, kuriai priklauso ir Talinas, 10 tūkst. gyventojų tenka 9,7 užsikrėtimo atvejo. Harju apskrityje gyvena daugiau nei 528 tūkst. žmonių.
Dar balandžio pradžioje Saremoje buvo pastatyta lauko ligoninė, skirta koronavirusu susirgusiems pacientams gydyti.
„Koronasaloje“ pramintoje Saremoje buvo įvesti itin griežti judėjimo ribojimai – iš salos negalima išvykti ir į ją atvykti be specialaus leidimo. Tiesa, šią savaitę nuspręsta, kad visi su Sarema ir kitomis vakarinėmis salomis susiję judėjimo suvaržymai bus panaikinti gegužės 18 dieną.
Estijos premjeras Juri Ratas antradienį negailėjo kritikos už pandemijos suvaldymą atsakingai Sveikatos tarybai. Jis portalui „Postimees“ tikino, kad „dabar jau galime pasakyti, kad tinklinio varžybos Saremos saloje neturėjo vykti“.
Anksčiau 15min kalbintas latvių profesorius Girtas Brigis teigė, kad Latvijoje situacija geresnė todėl, kad joje, priešingai nei Lietuvoje ir Estijoje, nėra COVID-19 židinių.
Nerimas dėl jaunų žmonių
Sveikatos apsaugos departamento krizių štabo medicinos vadovas Arkadijus Popovas trečiadienį pranešė, kad Estijos sostinėje Taline viruso užsikrėtimo atvejų pikas jau praėjo.
„Nors praėjusią savaitę buvo rimtas susirūpinimas dėl infekcijos kreivių elgesio, dabar jau galima pastebėti tam tikrą teigiamą dinamiką“, – sakė A.Popovas ir pridūrė, kad užsikrėtimo atvejų pikas sostinėje buvo pasiektas balandžio 16–20 dienomis.
A.Popovas pabrėžė, kad vaizdas dar tikrai nėra idealus ir kad į problemą reikia ir toliau žiūrėti rimtai.
Tartu universiteto matematikų grupė dar praeitą savaitę kalbėjo apie optimistinę pandemijos eigą. Esą pandemijos R0 reikšmė, nusakanti, kiek žmonių užkrečia sergantis asmuo, pandemijos pradžioje buvo 2,5, o pastaruoju metu stabiliai laikėsi 0,8, – rašo „Postimees“.
Mokslininkų duomenys rodo, kad užsikrėtimų skaičius vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų grupėje mažėja, tačiau išlieka stabilus tarp jaunesnių žmonių.
„Jei sušvelninsime ribojimus, jauni žmonės pirmieji laisvai judės ir daugiau komunikuos, o tai galėtų vėl padidinti koeficientą“, – Tartu universiteto mokslininką Mario Kadastiką cituoja „Postimees“.
Pasak jo, šie skaičiai neatsispindi ligoninių statistikoje, kadangi mažesniam skaičiui jaunesnių pacientų prireikia hospitalizacijos.
Švelninti ribojimų nepataria
Estijoje jau ruošiamasi švelninti karantino ribojimus. Kaip ir Lietuvoje, čia viešumoje negalima būriuotis didesnėmis nei dviejų žmonių grupėmis, tačiau veikia kavinės, barai ir restoranai. Tiesa, tik iki 22 val.
Estijoje buvo uždaryti prekybos tinklai, išskyrus jose dirbančias maisto ir medicinos prekių parduotuves, pašto skyrius. Kol kas uždarytos mokyklos ir universitetai, muziejai, teatrai bei kino teatrai, uždrausti vieši renginiai.
O ar galėjo čia suveikti Švedijos modelis, kai, kovojant su pandemija, taikomos švelnesnės socialinio atstumo priemonės ir kliaujamasi piliečių sąmoningumu? K.Kutsaras mano, kad ne.
„Labai gerai žinau švedų kolegas. Esu šiek tiek nustebęs, kad jie pasitelkė švelnesnius būdus. Tačiau tai gali būti švedų epidemiologinis metodas – nebandyti visko daryti privalomai. Jie pasikliauja žmonių sąmoningumu.
Manau, kad tai gali veikti tik tokiose senose monarchinėse valstybėse kaip Švedija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai. Tačiau niekada neveiktų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, – 15min tikino K.Kutsaras.
Vis dėlto, Estijoje nuo gegužės 2 dienos lankytojus vėl priims muziejai po atviru dangumi ir lauko parodos, bus leidžiama sportinė veikla lauke. Tiesa, tik su sąlyga, kad ja užsiims ne didesnė nei dešimties žmonų grupė ir bus laikomasi taisyklės 2+2, t.y., sportuoti su lauko treniruokliais vienu metu galės ne daugiau dviejų asmenų ir tarp jų turės būti išlaikomas mažiausiai dviejų metrų atstumas. Šie apribojimai netaikomi drauge sportuojantiems vienos šeimos nariams.
Tačiau K.Kutsaras ragina neskubėti. Esą pirmiausia reikia išsiaiškinti, kaip mutavo virusas, kiek šalyje yra besimptomių atvejų, nustatyti, kiek žmonių Estijoje įgijo imunitetą.
Epidemiologo teigimu, karantino švelninimas labai priklauso nuo politikų ir ekonominės situacijos. „Visose Baltijos šalyse daromas didelis spaudimas panaikinti ekonominius ribojimus“, – sakė jis.
Pasak K.Kutsaro, geriausiu atveju visi šiuo metu Estijoje taikomi ribojimai galėtų būti panaikinti ankstyvą rudenį. Tačiau tai gali nusikelti ir į kitus metus.
Ekstremali situacija Estijoje pratęsta iki gegužės 17 dienos.
