2006-ųjų vasarą į Estiją keliavęs Rusijos Centrinio banko vadovo pirmasis pavaduotojas Andrejus Kozlovas po trijų mėnesių buvo rastas nužudytas.
Vėliau paaiškėjo, kad iš pinigų plovimo schemų galėjo pasipelnyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino giminaičiai ir Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotojai.
Remiantis „The Daily Beast“ matyta diplomatine telegrama, JAV pareigūnai po A.Kozlovo mirties vykdė trumpą tyrimą dėl jo kelionės į Estiją, tačiau tuo metu machinacijų mastas nebuvo žinomas.
2006 m. rugsėjo 13 d. 41 metų amžiaus A.Kozlovas ir jo asmeninis vairuotojas buvo nušauti prie Maskvos „Spartak“ stadiono. Garbingas pareigas einantis A.Kozlovas turėjo ne tik daug pinigų, bet ir gerą reputaciją: ją užsitarnavo bandydamas „apvalyti“ Rusijos finansų sektorių.
Tuo metu A.Kozlovas buvo aukščiausio rango pareigūnas, nužudytas V.Putino prezidentavimo laikotarpiu. Vėliau tą mėnesį buvo nužudyta Kremliaus kritikė, garsi Rusijos tyrimų žurnalistė Ana Politkovskaja.
Iškart po A.Kozlovo mirties Rusijos pareigūnai viešai spėliojo, kad Rusijos centrinio banko vadovo pirmojo pavaduotojo nužudymas – kerštas už kelių mažų bankų licencijų panaikinimą.
„Visai įmanoma, kad su jais (bankais – red.) susiję gangsteriai galėjo užsakyti žmogžudystę“, – kalbėjo Borisas Gryzlovas, V.Putino partijos „Vieningoji Rusija“ pirmininkas.
Šios spekuliacijos buvo greitai „patvirtintos“: pareigūnai apkaltino „VIP“ banko, iš kurio Rusijos centrinis bankas atėmė licenciją, savininką Aleksejų Frenkelį už tai, jog jis A.Kozlovo nužudymui pasamdė tris ukrainiečius.
A.Frenkeliui, neigiančiam savo kaltę, buvo skirta 19 metų kalėjimo.
„Turėjo pavojingesnių priešų“
„The Daily Beast“ rašo, kad A.Kozlovas tuo metu turėjo kur kas pavojingesnių priešų.
2006 m. centrinio banko pareigūnas nuvyko į Estiją, kad asmeniškai įspėtų vietos pareigūnus, jog milijonai rublių išplaunami per „Sampo“ banko padalinį Estijoje. Suomių banką vėliau tais metais nupirko „Danske“ bankas.
Atvykęs į Taliną A.Kozlovas Estijos finansų priežiūros tarnybos (FSA) Pinigų prevencijos padalinio vadovui Andresui Palumaai pasakė, kad rusiški pinigai plaunami per jo prižiūrimą finansų sistemą.
A.Kozlovas reikalavo, kad būtų uždarytos kelios banko sąskaitos.
Apie neįprastą A.Kozlovo vizitą praėjus mėnesiui po jo mirties pirmiausia pranešė Estijos tyrimų laikraštis „Eesti Ekspress“.
Pasak „The Daily Beast“, šis vizitas niekada nepateko tarp pasaulinių naujienų, kadangi nusikaltimo, kurį A.Kozlovos norėjo atskleisti, mastas buvo laikomas paslaptyje.
Apie įspėjimą pranešė Rusijai
Praėjus 12-ai metų „Danske“ bankas pripažino, kad per šią šalį buvo išplauta apie 200 mlrd. eurų. Danijos laikraščio „Berlingske“ duomenimis, išsiaiškinta, kad kai kurios įtartinos sąskaitos priklausė V.Putino šeimos nariams ir FST pareigūnams.
JAV ambasada Taline atkreipė dėmesį Estijos laikraščio straipsnį. Remiantis viena iš 2010 m. „WikiLeaks“ nutekintų diplomatinių telegramų, iškart po istorijos publikavimo JAV pareigūnai apklausė A.Palumaą.
Anot telegramos, Estijos finansų priežiūros tarnyba nepakankamai rimtai įvertino A.Kozlovo įspėjimą. A.Palumaa pripažino, kad galėjo kilti klausimų dėl minimų sąskaitų legalumo, tačiau nebuvo jokių nusikalstamos veiklos įrodymų.
Nutekinta telegrama: „Palumaa sakė, kad po Kozlovo įspėjimo FSA susisiekė su pareigūnais Maskvoje, tačiau rusai pareiškė neturintys informacijos, kuri galėtų įrodyti Kozlovo metamus kaltinimus.“
„Palumaa sakė, kad po Kozlovo įspėjimo FSA susisiekė su pareigūnais Maskvoje, tačiau rusai pareiškė neturintys informacijos, kuri galėtų įrodyti Kozlovo metamus kaltinimus“, – rašoma telegramoje.
Kitaip tariant, po birželio susitikimo A.Palumma apie A.Kozlovo antikorupcinę operaciją pranešė pareigūnams Maskvoje.
„The Daily Beast“ rašo, kad Rusijos pareigūnai jau galėjo žinoti apie A.Kozlovo bandymus užkirsti kelią politinio elito korupcijai.
Pinigų plovimo centre – „Sampo“ bankas
Manoma, kad „Sampo“ banko padalinys Estijoje, kurį tais metais nusipirko „Danske“ bankas, yra centrinė rusiškų pinigų plovimo ašis.
Kaip praėjusį mėnesį išsiaiškino pats bankas, daugiau nei 200 mlrd. eurų užsienio valiuta galėjo „pereiti“ per „Danske“ banko sąskaitas jau po to, kai A.Kozlovas įspėjo apie planuojamas operacijas.
Pasak „The Daily Beast“, naudingų pažinčių turintiems rusams potencialios kliūties – A.Kozlovo – pašalinimas pasirodė esąs labai pelningas.
Pasak „The Daily Beast“, naudingų pažinčių turintiems rusams potencialios kliūties – A.Kozlovo – pašalinimas pasirodė esąs labai pelningas.
„Danske“ banko užsakymu vidinį tyrimą vykdžiusi Danijos teisinių paslaugų įmonė „Bruun & Hjejle“ nustatė didžiausius tarptautinius skandalus, susijusius su „Danske“ banko sąskaitomis Estijoje.
Vienas jų – tarptautinis tyrimas „Laundromat“, atskleidęs, kad iš Rusijos buvo išplauta daugiau nei 20 mlrd. dolerių, iš kurių daugiau nei 1,5 mlrd. – per Estijos „Danske“ banką.
Praėjusią savaitę „Danske“ bankas paskelbė, kad JAV pareigūnai pradėjo tyrimą dėl pinigų plovimo, panašūs tyrimai vyksta Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Danijoje ir Estijoje. Jie gali tęstis metų metus.
A.Frenkelio kalte abejojama
Paskutinį kartą A.Kozlovo žmogžudyste apkaltinto A.Frenkelio apeliacija buvo atmesta 2012 metais.
Abejonės, kad jaunas finansininkas A.Frenkelis užsakė A.Kozlovo nužudymą, pasirodė po to, kai jį viešai apkaltino V.Putinui artimas Rusijos generalinis prokuroras Jurijus Čaika. Jam, remiantis Magnickio sąrašu, yra skirtos JAV sankcijos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvos Magnickio sąraše – teisininko budeliai ir milijonų grobstytojai
Po A.Kozlovo mirties J.Čaika teigė asmeniškai besiimsiantis tyrimo kontrolės.
Nutekinta telegrama rodo, kad reakcija Maskvoje buvo dvejopa. Vieniems įspūdį padarė tai, kad Generalinė prokuratūra pirmą kartą pademonstravo tokį ryžtą.
„Pirmą kartą pareigūnai nubaudė ne tik tuos, kurie įvykdė nusikaltimą, bet ir tuos, kurie jį užsakė ir už jį sumokėjo. Be to, tai pirmas kartas, kai atsakomybę tenka prisiimti rusui, o ne ukrainiečiui ar kartvelui“, – teigė vienas šaltinis.
Kiti šaltiniai abejojo, kad „Frenkelis galėtų suorganizuoti tokią žmogžudystę“.
Austrijos vyriausybė taip pat abejojo oficialia A.Kozlovo nužudymo versija.
A.Kozlovas palaikė ryšį su Austrijos finansų priežiūros tarnyba – įspėjo ją dėl nelegalių iš Rusijos pervedamų pinigų. Likus kelioms savaitėms iki A.Kozlovo nužudymo, jis įsakė uždaryti mažą Rusijos banką, atliekantį įtartinas operacijas Austrijos bankų sektoriuje.
2007 m. balandį, kai A.Frenkelis jau buvo už grotų, Austrijos vidaus reikalų ministerija paviešino ataskaitą apie savo tyrimą dėl A.Kozlovo mirties.
Jame teigiama, kad Viena Rusijos generalinei prokuratūrai perdavė tyrimui aktualius duomenis, tačiau nesulaukė jokio atsakymo.
Austrijos pareigūnai patvirtino glaudžiai bendradarbiavę su A.Kozlovu ir užkirtę kelią pinigų plovimui iš Rusijos. Jų teigimu, negalima atmesti „pareigūnų korupcijos“ kaip A.Kozlovo nužudymo motyvo.
