Paklaustas, kas pagal strateginę Estijos gynybos koncepciją yra pagrindinis tikėtinas priešas, jis atsakė: „Estija neturi priešų. Estijos tikslas – išsaugoti taiką Baltijos regione. Estija yra labai taikinga šalis.“
Komentuodamas klausimą, tai kodėl Estija leidžia NATO dislokuoti sunkiąją kovos techniką, tankus, savo teritorijoje, planuoja pirkti savaeigės artilerijos pabūklų iš Pietų Korėjos, jis pasakė: „Pažvelgus į Rusijos elgesį Ukrainoje pastarosiomis dienomis, (matyti, kad) jis yra labai agresyvus“.
NATO kariai ir sunkioji kovos technika dislokuojama Estijoje pagal NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje sprendimus.
„Tai, kas vyksta prie rytinių NATO sienų, vienareikšmiškai rodo, kad Rusija plėtoja savo ginkluotąsias pajėgas ir dislokuoja jas čia. Mes matome šią veiklą“, – pridūrė M.Tsahkna.
NATO kariai ir sunkioji kovos technika dislokuojama Estijoje pagal NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje sprendimus, ir „tai nėra kokie nors savavališki sprendimai, o labai aiški reakcija į Rusijos elgesį tarptautinėje arenoje“, sakė ministras.
Jis atsisakė atskleisti, ar rotuojant NATO ginkluotųjų pajėgų dalinius bus keičiama ir jų turima sunkioji kovos technika, kaip daroma su kariniais lėktuvais, kurie grįžta į nuolatines bazes, ar Aljanso tankai ir kovos technika liks čia nuolat.
„Aš nekomentuosiu šito“, – atsakė ministras.
Apie NATO galimybę įsteigti Estijoje nuolatinę karinių jūrų pajėgų komponentę, karinių oro pajėgų bazės Emaryje arba NATO bataliono Tapoje pavyzdžiu, M.Tsahkna atsakė: „Mūsų karinių jūrų pajėgų komponentė realiai egzistuoja. NATO laivai visada gali lankytis mūsų uostuose, jeigu prireiktų.“
„Estija nekurs nepriklausomų didelių karinių jūrų pajėgų“, – pabrėžė jis.