„Žinoma, tyrimas turi atskleisti visas „Estlink 2“ kabelio ir ryšių kabelių trūkimo detales, tačiau mūsų užduotis – nedelsiant pasiųsti aiškią žinią, kad esame pasirengę apsaugoti Estijos ir Suomijos jungtis karinėmis priemonėmis, jei to prireiks“, – pareiškė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Ministras pridūrė, kad nutrūkus „Estlink 2“ kabeliui labai svarbu, kad būtų išsaugotas Estijos ir Suomijos energetinis ryšys ir užtikrinta ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga.
Suomija ir Estija įtaria, kad kabelį Baltijos jūroje pirmąją Kalėdų dieną galėjo nutraukti iš Rusijos uosto išplaukęs tanklaivis.
Estijos kariuomenės vadas generolas majoras Andrus Merilo pareiškė, kad gynybos pajėgos yra pasirengusios atremti išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą jūroje, vykdomus nekarinėmis priemonėmis.
Estijos karinės jūrų pajėgos „Estlink 1“ kabeliui saugoti pasiuntė laivą „Raju“.
Rusų šešėlinis laivynas
Pirmąją Kalėdų dieną nuo tinklo buvo atjungtas povandeninis kabelis „Estlink 2“, kuriuo elektra tiekiama iš Suomijos į Estiją.
Šis incidentas įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai, tarp jų – kabelis į Lietuvą.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pabrėžė, kad įtariamasis laivas priklauso Rusijos šešėliniam laivynui, kuriuo Maskva eksportuoja naftą, apeidama sankcijas. K.Kallas teigimu, šis laivynas gali sulaukti papildomų sankcijų.
Šie laivai plaukioja su kitų šalių, pavyzdžiui, Vidurio Afrikoje esančio Gabono, vėliavomis. Jie parduoda naftą pirkėjams Indijoje ir Kinijoje.
Pasak analitikų, rusai šešėliniais tanklaiviais dabar išgabena beveik 70 proc. rusiškos naftos.
Tačiau tokių tanklaivių naudojimas tyčia sabotuoti Europos infrastruktūrą būtų naujas posūkis.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad tokie incidentai nebeatrodo atsitiktiniai, ir būtinas NATO įsitraukimas.
„Jūrų infrastruktūros apsauga turi būti iškelta ir NATO, ir dvišaliu lygmeniu kaip pagrindinis Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo prioritetas“, – pareiškė Lietuvos prezidentas.
Sinchronizacijos nesustabdys
Estijos vyriausybė patikino Lietuvą ir Latviją, kad šis incidentas nesutrukdys Baltijos šalių elektros tinklų atsijungimui nuo posovietinės sistemos ir sinchronizacijai su Vakarų Europa.
„Sinchronizavimas ir toliau planuojamas 2025 m. vasario pradžioje, o būtini parengiamieji darbai vyksta pagal planą. Baltijos šalys turi pakankamai dispečerinių pajėgumų ir jungčių, kad galėtų atlikti sinchronizaciją net ir be „Estlink 2“ jungties“, – pareiškė Estijos klimato ministrė Yoko Alender.
Ketvirtadienio vakarą situaciją telefonu ji aptarė su Lietuvos energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu ir Latvijos ministru Kasparu Melniu.
Baltijos jūros regione įtampa auga nuo pat plataus masto rusų invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.
