„Pirmininkavimas, kurį ką tik pradėjote, yra ne vien organizacinis uždavinys pareigūnams. Pirmininkavimas – tai jūsų kolektyvinė lyderystė šiais sunkiais, bet ir vilties teikiančiais laikais. Per daug sunkaus darbo ir nepriteklių metų susikūrėte autoritetą ir reputaciją, tapusią geru mandatu tokiai lyderystei“, – per pirmininkavimo pradžios ceremoniją Taline penktadienį sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris per spaudos konferenciją savo ruožtu pareiškė: „Pats esu buvęs mažos šalies ministras pirmininkas ir galiu jus patikinti, kad mažų šalių narių pirmininkavaimai visada pavyksta kuo geriausiai.“
J.-C.Junckeris pagyrė Estijos pasirinktą pirmininkavimo šūkį „Lygybė per pusiausvyrą“ ir pabrėžė, kad „vienybė savo tikrąją svarbą atskleidžia, kai ji veikia“.
„Tikime, kad Europoje egzistuoja platus konsensusas, kad kartu atremtume bet kokius iššūkius ir kuo geriausiai išnaudotume visas mums šiuo metu atsiveriančias galimybes. Turime skatinti mūsų ekonomikos ir visuomenės atvirumą, bet tuo pačiu užtikrinti saugumą“, – skelbiama Estijos pirmininkavimui skirtame tinklapyje.
Talinas pabrėžia, kad Bendrija turi siekti „rasti pusiausvyrą tarp skirtingų požiūrių, tradicijų ir interesų mūsų dienų Europoje, kad pasiektume geriausią rezultatą Europos piliečių labui“.
Estija savo pirmininkavimo laikotarpiui įvardijo keturis prioritetus: atvirą ir inovatyvią ekonomiką, saugumą, skaitmenines technologijas ir laisvą duomenų judėjimą, atvirumą ir tvarumą.
Talinas siūlo sutelkti pastangas, kad Europoje būtų sukurtos sąlygos ekonomikos augimui ir užtikrintas jos konkurencingumas. Taip pat turi būti plėtojamos ir stiprinamos „keturios fundamentalios Europos laisvės“: prekių, žmonių, paslaugų ir kapitalo judėjimo laisvė. Estija pabrėžia, kad siekiant šio tikslo labai svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir kovoti su mokesčių slėpimu.
Estija taip pat žada dėti pastangas, kad ES susitelktų į vidaus saugumo didinimą, kovą su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat stiprintų Bendrijos išorinių sienų apsaugą, naudojant šiuolaikines informacines sistemas. Bus toliau siekiama spręsti Europos migrantų krizę ir reformuoti vieningą ES prieglobsčio suteikimo sistemą. Taip pat planuojama stiprinti ryšius su ES Rytų partnerystės programos dalyvėmis.
Saugumo srityje ketinama siekti, kad ES narės didintų savo gynybos finansavimą ir būtų vystomas gynybos bendradarbiavimas tiek tarp Bendrijos šalių, tiek tarp ES ir NATO.
Skaitmeninės Europos programa turi išnaudoti techninę pažangą, „suteikiančią naudos piliečiams, verslui ir vyriausybėms“.
Estija siūlo skatinti daugiašalę skaitmeninę prekybą prekėmis ir paslaugomis, padidinti šiuolaikinių skaitmeninių ryšių priemonių prieinamumą visoje Bendrijoje ir užtikrinti pažangą viešųjų skaitmerninių paslaugų srityje.
D.Tuskas ir J.-C.Junckeris taip pat atkreipė dėmesį į Estijos sėkmę plėtojant skaitmeninę ekonomiką ir informacines technologijas.
Tvari ir visiems atvira Europa turi užtikrinti vienodas galimybes darbo rinkoje ir paslaugų srityje, taip pat siekti, kad Bendrijos aplinka taptų švaresnė. Be kita ko, Estija planuoja siekti, kad būtų modernizuotos darbo jėgos mobilumo ir žmonių laisvo judėjimo taisyklės.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris per spaudos konferenciją savo ruožtu pareiškė: „Pats esu buvęs mažos šalies ministras pirmininkas ir galiu jus patikinti, kad mažų šalių narių pirmininkavaimai visada pavyksta kuo geriausiai.“
Pirmininkavimo laikotarpiu Estija bus atsakinga už ES Tarybos posėdžių ir darbo grupių veiklos organizavimą, rengs konferencijas ir viršūnių susitikimus, tarpininkaus Europos Komisijos ir Europos Parlamento deryboms bei sutarčių sudarymui.
Planuojama, kad per Estijos pirmininkavimą bus surengta 20 aukšto lygio susitikimų, 11 neoficialių ministrų susitikimų ir septyni Bendrijos viršūnių susitikimai. Taip pat turėtų įvykti apie 260 ekspertų darbo grupių susitikimų ir konferencijų.
Vienas didžiausių planuojamų renginių – Taline rugsėjo 29-ąją vyksianti konferencija, skirta skaitmeninių sprendinių diegimui, taip pat Briuselyje lapkričio 24 dieną vyksiantis Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimas.
Pirmininkavimo renginiams planuojama skirti 75 mln. eurų.
