Kaip rašo laikraštis "Postimees", švedų geologai pasiryžę įvertinti geležies rūdos, vario ir cinko išteklius Jehvio, Toilos ir Vaivaros telkiniuose. Estų geologai spėja čia esant ir švino atsargų.
Ministerijos atstovų nuomone, leidimo išteklių žvalgymui išdavimo procesas gali užtrukti kelerius metus, o gavybą galima būtų pradėti, geriausiu atveju, po 10 metų.
Prieškarinės Gynybos ministerijos topografai dar 1930 metais nustatė stiprią magnetinę anomaliją Estijos šiaurės rytuose. Išgręžus du gręžinius, 505 ir 721 metro gylio, geležies rūdos aptikta 240 metrų gylyje, o geležingo klodo storis - 400 metrų. Tiesa, geležies rūdoje nustatyta nedaug - 25-34 procentai.
Šie telkiniai buvo tiriami ir sovietmečiu, bet juos eksploatuoti tada neketinta - nes rūda slūgsanti giliai, jos gavyba nerentabili.
"Tačiau švedus labiau domina varis ir cinkas. Vien dėl geležies rūdos neapsimoka kasti gilias šachtas, - sakė Estijos geologijos centro patarėjas Jaanas Kivisilla. - Jeigu be geležies būtų išgaunamas dar varis ir cinkas, tada šachtos atsipirktų".
2009 09 19
Estijoje nagrinėjama galimybė eksploatuoti geležies, vario, cinko telkinius
Estijos aplinkos apsaugos ministerija pradės derybas su Švedijos bendrove "Geoforum Skandinavia Aktiebolag", kuri prašo leidimo šalies šiaurės rytuose atlikti bendrus geologinės žvalgybos darbus, kurie truktų penkerius metus.
Estija / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
