Premjeras sakė Estijos radijui, kad Narvos, kurioje gyvena daug rusakalbių, savivaldybės planus dėl tokio paminklo statybos vertina labai neigiamai.
„Petrą I vertinu labai neigiamai. Manau, kad jis buvo budelis“, – A.Ansipą citavo Estijos nacionalinio transliuotojo tinklalapis.
„Neturiu priežasčių gerbti Petrą I, kuris trėmė žmones iš mano gimtojo miesto (Tartu). Manau, kad ir Narvos gyventojai neturi priežasčių būti dėkingi Petrui I, nes iš ten žmonės taip pat buvo tremiami, – pridūrė Estijos vyriausybės vadovas. – Kalbame apie paminklą žudikui ir užkariautojui, kuriam Estijos žemėje ne vieta.“
Tačiau jis pabrėžė, jog nesant atitinkamų įstatymų valstybė negali uždrausti tokio paminklo statybos savivaldybės teritorijoje.
A.Ansipas taip pat pasisakė prieš Taline stovėjusį „Bronzinio kario“ paminklą, pareiškęs, kad Raudonosios armijos kariai buvo „girtuokliai“ ir „marodieriai“.
2007 metų balandį Estijos valdžiai nusprendus perkelti „Bronzinį karį“ ir šalia jo palaidotus Sovietų Sąjungos karių palaikus sostinėje kilo dideli rusakalbių protestai ir riaušės, per kurias buvo sulaikyta daugiau nei 1 200 žmonių, taip pat žuvo vienas Rusijos pilietis.
Narvos miesto tarybos pirmininkas Michailas Stalnuchinas šių metų rugpjūtį sakė, kad paminklas Petrui I taptų pagarbos ženklu vietos rusakalbiams, kurie sudaro apie 95 proc. miesto gyventojų.
„Blogai vertinu paminklus įvairiems esesininkams. Tiesiog nesilankau tokiose vietose“, – aiškino Narvos savivaldybės vadovas, turėdamas omenyje Estijoje pastatytą paminklą Estijos kariams, kurie Antrojo pasaulinio karo metais kovėsi vienoje nacių „Waffen SS“ divizijoje.
„Būtina pasiųsti žinią, kad mes taip pat turime teisę savaip suprasti istoriją. Mūsų miestas pats sprendžia, kam statyti paminklus“, – pabrėžė jis.
