Kalbėdama apie Estijos sėkmę ir pasiekimus, ji akcentuoja, kad po nepriklausomybės į valdžią atėjo jauni žmonės, kurie nepabijojo priimti daug svarbių sprendimų. „Tai buvo pradžia to, ką darome iki šiol, mes paprasčiausiai pradėjome tai daryti anksčiau“, – teigia ambasadorė.
– Gerbiama ambasadore, pirmiausia jus noriu pasveikinti Estijos 100-mečio proga. Ką ši data reiškia Estijos istorijai? Tais metais prasidėjo ir Estijos nepriklausomybės karas?
– Ačiū, pirmiausia savo ruožtu norėčiau pasveikinti visus lietuvius jūsų šimtmečio proga. Vasario 24-oji – diena, kai Estija paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją. Mums tai svarbiausia metų diena. Grįžtant prie istorijos, tai buvo sunkūs laikai, tęsėsi Pirmasis pasaulinis karas, Estija buvo okupuota Vokietijos. Visa tai užtruko. Galiausiai 1920-ųjų vasario 2-ąją buvo pasirašyta taikos sutartis su sovietų Rusija. Tik tada baigėsi Estijos valstybės kūrimo procesas, šalį pripažino tarptautinė bendruomenė.
– Dėl šio karo, besitęsusio dvejus metus, estai savo šimtmetį minės iki pat 2020-ųjų?
– Švęsti šimtmetį pradėjome dar pernai balandį. 1917-aisiais Estija pirmą kartą susivienijo kaip šalis. Iki tol šiaurėje buvo estiškos provincijos, pietų pusė tuo metu buvo Šiaurės Livonijos provincija. Minime visas svarbias to laikotarpio istorines datas.
– Ar sutiksite, kad geopolitinės problemos po 100 metų išlieka panašios?
– Manau, mūsų, visų trijų Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos, istorijos panašios. Tūkstančius metų buvome šioje geografinėje platumoje ir esame pratę būti įvairių įvykių sūkuryje. Visa tai išgyvenome. Nuolatos pasinaudodavome mums suteikiamomis galimybėmis, tam prireikė daug ryžto.
Galbūt dabar ir yra tinkamas metas tai prisiminti ir susimąstyti.
– Pakalbėkime apie pasirengimą šimtmečiui. Estai tam ruošėsi daugiau nei ketverius metus. Kokie pagrindiniai tikslai buvo išsikelti?
– Ruoštis šimtmečiui pradėjome gana anksti. Pažįstantys estus pasakytų, kad mums normalu viską daryti lėtai, bet kruopščiai. Pagrindinė ankstyvo pasirengimo priežastis – pirmininkavimas Europos Sąjungai. Norėjome šias abi progas suderinti. Mes tam pasiruošėme, o dabar džiaugiamės tuo, kas vyksta.
– Kaip dabar gyvena estai? Su kokiomis problemomis susiduria? Pavyzdžiui, Lietuvoje didele problema išlieka emigracija, mažas gimstamumas. Estijoje situacija kiek kitokia?
– Normalu, kad turime skirtingų problemų. Bet aš manau, kad šia proga turėtume mąstyti pozityviau. Mūsų šalys jokiu istoriniu laikotarpiu nebuvo tokios sėkmingos, saugios ir net, sakyčiau, turtingos, kokie esame dabar. Taip, mes turime problemų, jei kalbame apie emigraciją. Bet reikia žiūrėti plačiau. Gyventi nepriklausomoje, klestinčioje valstybėje – tikras malonumas, išskirtinumas. Gyvendamas svetimoje valstybėje visada būsi užsienietis. Gyventi savo šalyje gera, nepaisant visų problemų, su kuriomis susiduri.
– Estai didžiuojasi savo šalies pasiekimais daugelyje sričių – ekonomikos, technologijų. Kokia yra jūsų sėkmės paslaptis?
– Tam daug įtakos turėjo mūsų istorija, kai veikėme visi išvien tuo sunkiu metu 9-tajame dešimtmetyje, 10-ojo pradžioje. Tai drąsa keisti. 90-ųjų pradžioje turėjome priimti daug skaudžių sprendimų, tai reiškė, kad visi žmonės, kurie tuo metu atėjo į valdžią, buvo labai jauni, vyresnieji pasitraukė. Mano manymu, iš socialinės perspektyvos tai buvo sunkus žingsnis. Kai prisimenu 10-ąjį dešimtmetį, mūsų tuomečiam ministrui pirmininkui Martui Laarui buvo vos 30 metų. Kai prisijungiau prie užsienio tarnybos, užsienio reikalų ministrui Juriui Luikui tada buvo per dvidešimt. Dėl to tuo metu priimta daug svarbių sprendimų. Tai buvo pradžia to, ką darome iki šiol, mes paprasčiausiai pradėjome tai daryti anksčiau.
– Kaip minėsite Estijos šimtmetį čia, Vilniuje? Kokie estiški patiekalai, jūsų nuomone, privalo būti ant šimtmečio stalo?
– Visa Estijos šimtmečio renginių esmė – noras pasiekti kaip įmanoma daugiau žmonių. Tai tarsi dovanos valstybei. Stengėmės, kad ir lietuviai gautų dovanų iš Estijos. Sausį Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje lankėsi nacionalinis Estijos vyrų choras. Gegužę į Vilnių atvyks nacionalinio Estijos operos ir baleto teatro trupė. Taip pat bus daug kitų parodų ir koncertų. [...]
Kalbant apie maistą, turime daug bendrų patiekalų, bet pirmiausias estiškas patiekalas, kuris šauna į galvą, yra šprotų sumuštinis, jis tiesiog privalo būti ant estiško stalo, taip pat bulvių salotos. Ir, žinoma, per mūsų šventę Estijos ambasadoje kartu su bendruomene ant stalo tikrai bus estiškų gėrimų.
