Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas antradienį per „Twitter“ parašė, kad „lankymasis Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė“ ir kad „dabar atėjo laikas nutraukti turizmą iš Rusijos“.
Išvakarėse jos kolegė suomė Sanna Marin visuomeniniam transliuotojui YLE sakė, jog „neteisinga, kad tuo metu, kai Rusija vykdo agresyvų, brutalų agresijos karą Europoje, rusai gali normaliai gyventi, keliauti po Europą, būti turistais“.
Estija ir Suomija ribojasi su Rusija ir priklauso Europos Sąjungai, uždariusiai oro susisiekimą su Rusija, šiai įsiveržus į Ukrainą. Tačiau rusai tebegali keliauti sausuma į abi šalis, o paskui, panašu, skrenda į kitas Europos šalis.
Praėjusią savaitę YLE pranešė, kad Rusijos bendrovės pradėjo siūlyti keliones automobiliais iš Sankt Peterburgo į Helsinkio ir Lapenrantos oro uostus Suomijoje, iš kurių vyksta tiesiogiai reisai į įvairius Europos regionus. Antrasis pagal dydį Rusijos miestas yra maždaug už 300 km nuo Suomijos sostinės.
Suomijos išduotos vizos galioja Europos bevizėje Šengeno erdvėje, kurią sudaro 26 šalys: 22 ES narės bei Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija. Paprastai žmonės ir prekės tarp šių šalių juda laisvai, be kontrolės pasienyje.
Vizų Rusijos piliečiams nebeišduoda kai kurios ES šalys, įskaitant Latviją, šį mėnesį priėmusią tokį sprendimą dėl karo.
Vizų išdavimo rusams klausimas bus svarstomas per rugpjūčio 31-ąją vyksiantį neoficialų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, informavo YLE.
„Manyčiau, kad per artėjančius Europos Vadovų Tarybos susitikimus šis klausimas bus keliamas dar aktyviau. Mano asmeninė pozicija yra tokia, kad turizmas turėtų būti ribojamas“, – suomių transliuotojui sakė S. Marin.
Per koronaviruso pandemiją Helsinkis ir Maskva buvo laikinai uždarę sieną. Tuomet Suomijoje staigiai nutrūko beveik 2 mln. rusų turistų srautas, kasmet suteikdavęs postūmį vietos ekonomikai.
Suomija ir Rusija turi 1 340 km ilgio sausumos sieną su keliomis perėjomis – tai yra vienas ilgiausių Europos Sąjungos išorinių sienų ruožų.
