Pasak ministro, geriausia Ukrainos saugumo galimybė yra narystė NATO, kurios ir siekia prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jei Jungtinės Valstijos nepritars Kyjivo prisijungimui prie karinio aljanso, Europa turės imtis veiksmų, kad užkirstų kelią tolesnei Rusijos agresijai, dislokuodama savo karius pasibaigus karo veiksmams.
„Tikros saugumo garantijos reiškia teisingą taiką, o tada kalbame apie narystę NATO. Tačiau be Jungtinių Valstijų tai bus neįmanoma, ir kalbame apie bet kokią išorinio buvimo formą“, – paaiškino M.Tsahkna.
D.Trumpas ne kartą žadėjo greitai užbaigti karą Ukrainoje, sukeldamas susirūpinimą dėl galimų nesąžiningų susitarimų, paremtų grasinimu sumažinti JAV karinę paramą. Keletas jo sąjungininkų paragino Europą labiau remti Ukrainą.
Ministras pažymėjo, kad D.Trumpo pergalė rinkimuose suintensyvino sąjungininkų diskusijas dėl paramos Ukrainai, atsižvelgiant į pastarojo meto jos nuostolius fronte, taip pat sukėlė Maskvos susidomėjimą derybomis.
M.Tsahkna įvertino, kad Europa būtų sunku suteikti saugumo garantijas Ukrainai be JAV paramos, atsižvelgiant į galimus konfliktus su Rusijos kariais.
Estija visada aktyviai rėmė Ukrainą ir, nepaisant kai kurių sąjungininkų susirūpinimo, pritarė ginklų tiekimui. Tačiau Talinas pagrįstai nerimauja, kad, Rusijai laimėjus, Baltijos šalims iškils naujos Kremliaus agresijos grėsmė.
Kai kurie analitikai mano, kad Europa galėtų organizuoti paramą Ukrainai per valstybių koaliciją, pradedant Lenkija ir Jungtine Karalyste. Šios šalys yra pagrindinės karinės pagalbos Ukrainai teikėjos.
-
Karas Ukrainoje. Ukrainos žvalgas įvardijo rimtą Vakarų klaidą: „Karas galėjo baigtis 2022 m.“
-
Borisas Johnsonas pristatė pusės trilijono dolerių vertės sprendimą karui Ukrainoje išspręsti
-
Bildėjo visą naktį: Ukraina smogė raketų arsenalui Rusijos Briansko srityje
-
Per rusų raketos ataką į galvą sužeistas Ukrainos boksininkas
-
Ukrainos mėginiuose radus draudžiamų dujų Kyjivas ragina imtis veiksmų
-
Minėdama 1 000-ąją karo dieną Ukraina žada niekada nepasiduoti
M.Tsahkna taip pat pabrėžė Prancūzijos ir Vokietijos dalyvavimo šiose pastangose svarbą, nes Vokietija yra antra pagal dydį karinės pagalbos teikėja po JAV.
Jis mano, kad D.Trumpas neišstos iš NATO, nes tai neatitinka JAV interesų. Tačiau europiečiai turi parodyti norą investuoti į gynybą, visų pirma padidinti gynybos išlaidas bent iki 2,5 proc. BVP.
Pasak ministro, Europa neturi pakankamai ginklų atsargų ir turėtų stiprinti savo gynybos pramonę.
„Tačiau tai, ką mes turime, yra pinigai. Mes turime daug pinigų. Netikiu tomis vyriausybėmis, kurios sako, kad negali prašyti daugiau iš savo žmonių, nes mes Estijoje taip padarėme“, – atkreipė dėmesį M.Tsahkna, turėdamas omenyje mokesčių padidinimą, kurį Talinas įteisino būtent didesnėms gynybos išlaidoms finansuoti.
Jo teigimu, šalys gali reikalauti daugiau iš savo piliečių, kaip tai jau padarė Estija. Baigdamas, jis pažymėjo, kad Ukraina šiuo metu yra pirmoji NATO gynybos linija, o pokyčiai Europos saugumo architektūroje gali pasikeisti.
„Mes tiesiog negalime laukti, ką nuspręs JAV“.
