Šie klausimai kilo dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM), turinčio apsaugoti euro zonos nares nuo krizės, panašios į šiuo metu krečiančią skolų prislėgtą Graikiją.
Argumentuodamas, kad ESM „vadinamoji balsavimo procedūra prieštarauja Estijos konstitucijai“, ombudsmenas Indrekas Tederis „pateikė prašymą Estijos Aukščiausiajam Teismui, ginčydamas sutarties dėl ESM įkūrimo konstitucingumą“, sakoma pirmadienį paskelbtame pranešime.
Nuolatinis Europos stabilumo mechanizmas, kuris bus aktyvuotas liepą, tikriausiai vienus metus veiks lygiagrečiai su laikinu Europos finansinio stabilumo fondu (ESFS).
Tačiau jo nuostatuose numatyta nepaprastoji balsavimo procedūra „kelia pavojų parlamentinės demokratijos principui, parlamento prerogatyvų principui“ ir parlamento nepriklausomybei sprendžiant viešųjų finansų klausimus, pažymėjo I.Tederis.
„Tokio pobūdžio staigi procedūra gali sukurti padėtį, kuri priverstų Estiją skirti lėšų, neturint teisės daryti įtaką finansinės pagalbos suteikimui ir jos sąlygoms“, – pridūrė jis.
Ombudsmenas taip pat sakė palaikantis Estijos dalyvavimą ESM, kuris esąs raktas į „finansinį stabilumą, siekiant išvengti finansinių krizių išsiplėtimo“, tačiau atkreipė, kad Estijai už jį gali tekti brangiai sumokėti.
„Ratifikuodama Sutartį dėl ESM įkūrimo, Estija prisiims nepaprastai didelius finansinius įsipareigojimus: blogiausiu atveju Estijai gali tekti pervesti į ESM iki 1,302 mlrd. eurų (4,5 mlrd. litų). Ši suma sudaro apytikriai 8,5 proc. Estijos BVP (bendrojo vidaus produkto)“, – aiškino I.Tederis.
Estijos įsipareigojimai ESM „yra daug didesni nei bet kurie kiti įsipareigojimai, kuriuos buvome prisiėmę tarptautiniu lygiu, o Estijos žmonės turi pagrįstą teisę spręsti per parlamentą, kaip šie pinigai bus naudojami“, sakė jis.
„Neužtikrinus šių sąlygų, Estijos dalyvavimo ESM teisėtumas yra abejotinas“, – pabrėžė ombudsmenas.