Už įgaliojimų suteikimą balsavo 56 deputatai, o prieš – 44. Iš viso Estijos parlamente yra 101 deputatas.
Kalbėdamas parlamentui A.Ansipas sakė, jog sudaroma vyriausybė žada, kad biudžeto pajamos viršys išlaidas ne vėliau kaip 2014 metais ir kad tolesniais augimo metais biudžeto proficitas bus išlaikytas.
„Tad mes aiškiai pareiškiame, kad sudaromos vyriausybės politika, kurios tikslas – gerinti žmonių gyvenimą, yra grindžiama pareiga atsakingai ir išmintingai tvarkyti reikalus – pareiga ir toliau plėtoti Estijoje patrauklią ir pasitikėjimo vertą ekonominę aplinką“, – pažymėjo premjeras.
„Šis uždavinys – ne iš lengvųjų, bet esu kupinas vilčių, nes šiandien sudaromos vyriausybės dalyviai – tai sena ir seniai darniai dirbanti komanda. Mes drauge suvalgėme ne vieną pūdą druskos ir užsigrūdinome ekonomikos krizės laikotarpiu“, – pridūrė jis.
Pasak A.Ansipo, vyriausybė ketina tęsti jau pradėtas struktūros reformas švietimo srityje, priimti neatidėliojamus strateginius sprendimus energetikoje.
„Konkurencinga ekonomika, valstybės draugiškas požiūris į šeimą, socialinės garantijos ir gerai išsilavinę žmonės – štai mūsų svarbiausi tikslai ir uždaviniai“, – pabrėžė A.Ansipas.
Kaip sakė Reformų partijos lyderis, Estija daugiau nėra pereinamoji valstybė, bet jis nesutiko su nuomone, kad Estija jau pavirto nuobodžia Šiaurės šalimi arba turi būtinai tapti tokia.
„Aš kaip tik manau, jog Estija gali tapti greitai besiplėtojančia, laisva ir dinamiška Šiaurės šalimi. Tokio pobūdžio šalis niekada nesustos savo raidoje, niekada nesustos siekti geriau susitvarkyti gyvenimą, siekti aukštesnių jo standartų“, – pažymėjo jis.
A.Ansipas pareiškė įsitikinimą, jog ateinančius ketverius metus Estijai vadovaus stiprus parlamentas ir veiksni vyriausybė, kurie sugebės per šį laiką pasiekti, kad Estija taptų viena pasiturimai gyvenančių ir sėkmingai dirbančių Europos šalių.
„Aš tikiuosi, kad atlikti šį darbą padės ir pilietinė visuomenė bei žiniasklaida, ir opozicija“, – pridūrė jis.
Kai A.Ansipui bus suteikti įgaliojimai, jis važiuos į Kadriorgą, valstybės vadovo Toomo Hendriko Ilveso rezidenciją ir perduos jam naujos vyriausybės sąrašą. Prezidentas turi patvirtinti vyriausybę. Po to naujasis ministrų kabinetas duos priesaiką parlamentui.
A.Ansipas vylėsi, kad naujos sudėties vyriausybė galės duoti priesaiką jau trečiadienį, o ketvirtadienį surengti pirmąjį posėdį.
Reformų partijos valdyba kovo pabaigoje patvirtino kandidatus į ministrų postus vyriausybėje, kuriai vadovaus A.Ansipas. Reformų partijos vertinimu, Urmas Paetas turi toliau dirbti užsienio reikalų ministro poste, Hanno Pevkuras – socialinių reikalų ministro, o Jurgenas Ligi – finansų ministro postuose.
Į kultūros ministro postą Reformų partija siūlo dabartinio teisingumo ministro Reino Lango kandidatūrą, į Teisingumo ministerijos vadovo postą – Reformų partijos generalinį sekretorių Kristeną Michalą.
Į aplinkos ministro pareigas pasiūlyta Keit Pentus.
„Tėvynės“ ir „Pes Publica“ sąjungos (IRL) įgaliotinių taryba taip pat kovo pabaigoje patvirtino partijos kandidatus į ministrų postus.
Įgaliotinių taryba patvirtino partijos pirmininką Martą Laarą kandidatu į gynybos ministro postą. Kandidatu į švietimo ir mokslo ministro pareigas patvirtintas dabartinis ministras Jaakas Aaviksoo, į Vidaus reikalų ministerijos vadovo postą – dabartinis partijos generalinis sekretorius Kenas-Marti Vaheris.
Toliau liks dirbti ekonomikos ir komunikacijų ministro poste Juhanas Partsas, regionų reikalų ministro poste – Siimas-Valmaras Kiisleris, žemės ūkio ministro poste – Heliras-Valdoras Seederis.
Reformų partijos ir IRL derybos prasidėjo kovo 9 d. ir vyko dvi savaites. Reformų partija gavo per kovo 6 dieną įvykusius rinkimus 33 mandatus 101 mandato parlamente, o IRL – 23 vietas.
Opozicijoje liko 26 Centro partijos deputatai ir 19 Socialdemokratų partijos narių.
