Įvykių seka tokia: iš pradžių buvo pranešta, kad K.Kaljulaid balandžio 18 dieną su darbo vizitu lankysis Maskvoje, kur atidarys renovuotą istorinį Estijos ambasados pastatą.
Apie galimybę susitikti su Rusijos vyriausybės atstovais ar pačiu V.Putinu Estijos prezidentės atstovai nekalbėjo. Nuo komentarų susilaikė ir Kremliaus pareigūnai.
Bet tuomet pranešta, kad Talinas Rusijos užsienio reikalų ministerijai nusiuntė notą, kurioje teiraujamasi dėl galimybės surengti K.Kaljulaid susitikimą su V.Putinu.
O pastarojo atstovas Dmitrijus Peskovas tuoj pat patvirtino, kad būtent tam ir ruošiamasi: „Taip, gavome atitinkamą užklausą, ir toks susitikimas dabar planuojamas, jam ruošiamasi.“
Skamba kritika
Dar prieš Kremliaus patvirtinimą, esą būsimo susitikimo detalės derinamos, Estijoje kilo tam tikras sąmyšis dėl tokių planų ir – ypač – K.Kaljulaid administracijos išreikšto noro pabendrauti su V.Putinu.
Juolab kad Estijos visuomenė apie K.Kaljulaid pageidavimą sužinojo per Rusijos naujienų agentūrą TASS. Jos pranešimą tik vėliau patvirtino prezidentūra.
Ilgametė diplomatė, buvusi šalies užsienio reikalų ministrė, socialdemokratė Marina Kaljurand nusistebėjo tokiu sprendimu.
„Renovuoto ambasados pastato atidarymas – nepakankama priežastis vykti į šalį, į kurią tavęs niekas nekvietė.
(Prezidentei) nėra oru vykti į šalį, su kuria nėra palaikomi geri, kaimyniški santykiai ir nėra kasdien bendradarbiaujama užsienio politikoje“, – teigė M.Kaljurand.
Buvęs Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas savo ruožtu pareiškė, kad K.Kaljulaid turėtų pasiaiškinti dėl planuojamo vizito.
Atsiliepė ir šiuo metu dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje besiderančios kraštutinių dešiniųjų Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) atstovas Jaakas Madisonas.
„Jei Rusijos pusė puikiai žino, kad į Maskvą atidaryti ambasados atvyksta Estijos prezidentė, ji turi pasiūlyti viešniai susitikti su Putinu. Bet pasiūlymo nebuvo, o Kaljulaid pati paprašė susitikimo. Dėl to gaila“, – Delfi.ee pareiškė EKRE atstovas J.Madisonas.
T.Linnamäe: „Reikia apgalvoti, ar už savo vertybes ir interesus geriau kovoti palaikant kontaktus, ar jų vengiant.“
Įdomu tai, kad 2017 metais K.Kaljulaid dienraščiui „Eesti Päevaleht“ teigė jog į Rusiją vyktų tik ratifikavus sienos sutartį. Atrodo, kad tokią poziciją prezidentė pakeitė.
Tiesa, jos atstovas Taavi Linnamäe patikino, kad oficialaus Kremliaus atsako dar nesulaukta: „Laiko dar yra, mes ramūs. Jei Rusijos pusė oficialiai patvirtins norą surengti susitikimą, tuomet galvosime apie kitus žingsnius.“
„Reikia apgalvoti, ar už savo vertybes ir interesus geriau kovoti palaikant kontaktus, ar jų vengiant. Man atrodo, kad prasmingiau kalbėtis – net jei iš anksto žinome, jog svarbiausiais klausimais nuomonės smarkiai skiriasi“, – pareiškė T.Linnamäe.
Ar pasielgta pagal protokolą?
Kaip 15min teigė Kalevas Stoicescu, Tarptautinio gynybos ir saugumo studijų centro (ICDS) Rusijos politikos ekspertas, kartus, kai susitiko Estijos ir Rusijos aukšto rango pareigūnai, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų – nuo pat 1991-ųjų.
Paskutinį kartą Estijos prezidentas Rusijoje viešėjo 2011 metais – tąkart Sankt Peterburge lankėsi dabar jau šalies eksprezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
Tada jis su Rusijos vadovais nebendravo, užtat dukart – 2008 ir 2010 metais – buvo susitikęs su tuomečiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.
2005-aisiais su V.Putinu bendravo Estijos prezidentas Arnoldas Rüütelis, 1994-aisiais su Borisu Jelcinu – Lennartas Meri.
Estijoje yra nuomonių, kad pranešti Kremliui apie planuojamą apsilankymą Maskvoje Estija tiesiog turėjo pagal protokolą. Todėl esą negalima sakyti, kad K.Kaljulaid atstovai kone paprašė audiencijos pas V.Putiną.
„Vis dėlto protokolas nesako, kad privaloma paprašyti susitikimo. Juk vienas Italijos lyderių Luigi Di Maio Prancūzijoje bendravo tik su „geltonosiomis liemenėmis“ – su Macrono žmonėmis nesusitiko“, – 15min teigė Tartu universiteto politologas, daktaras Raulas Toomla.
K.Stoicescu pridūrė, kad būsimą K.Kaljulaid vizitą dar neseniai buvo galima laikyti privačiu, bet „situacija pasikeitė, kai prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija paprašė susitikimo su Putinu – tai geros valios gestas“.
„Aišku, nežinome, apie ką bus kalbama. Sunku ką nors prognozuoti ir dėl to, kad Estijoje prezidento institucija neturi tiek įtakos, kiek Rusijoje“, – tvirtino ICDS ekspertas.
„Dialogas – atgrasymo dalis“
R.Toomlos teigimu, apskritai pačius K.Kaljulaid planus keliauti į renovuotos ambasados atidarymą galima vertinti teigiama. Esą ši ambasada Maskvoje – viena svarbiausių Estijai. Panašus svoris – tik atstovybių Vašingtone, Briuselyje ir Berlyne.
„Tas pastatas Estijai labai svarbus istorine prasme. 2007-aisiais, per protestus dėl Bronzinio kario statulos, ambasada buvo tapusi taikiniu. Tad tai simboliška – prezidentė neprivalo ten vykti, bet ambasada Maskvoje Estijai tikrai svarbi“, – 15min tvirtino analitikas.
O kaip su nuomonėmis, gajomis ir Vilniuje, esą prašymai susitikti su Krymą aneksavusios ir Rytų Ukrainoje karą įplieskusios Rusijos pareigūnais prilygsta nuolaidžiavimui Maskvai, kuri iš tiesų nė nenori vystyti normalaus dvišalio bendradarbiavimo?
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis buvo užsipultas, kai 2018-ųjų pradžioje pareiškė, kad Vilnius turi užmegzti aktyvesnius kontaktus su Rusijos valdžios atstovais. Šios šalies ir Lietuvos pareigūnų susitikimų aukščiausiu politiniu lygmeniu nebūta nuo pat 2009 metų.
Estijoje nuomonės ne tokios kategoriškos. Pavyzdžiui, buvęs šalies diplomatijos vadovas Urmas Paetas pareiškė: „Net jei santykiai blogi, susitikimus rengtis ir kalbėtis galima.“
„Manau, kad toks vertinimas normalus. Aišku, mane kiek nustebino tai, kaip greitai viskas vyksta. Vos prieš kelias dienas apie jokį susitikimą dar nebuvo kalbama, tad viskas atrodo kiek skubotai.
Bet jokių blogų kėslų neįžvelgčiau. Su Putinu susitinka daugelio šalių atstovai, Suomijos vadovai – net labai dažnai.
Daug kas teigia, kad vien vykimas susitikti su Putinu neva delegitimizuoja Vakarų pastangas išlaikyti sankcijų Rusijai režimą. Bet juk Putinui galima tiesiai pasakyti, kad sankcijos nebus panaikintos, kol Maskva nepradės įgyvendinti Minsko susitarimų ir panašiai“, – svarstė R.Toomla.
K.Stoicescu pripažino, kad politinė tokio susitikimo su V.Putinu rizika yra – esą daug kas priklauso nuo to, apie ką bus kalbamasi, ir, žinoma, apie ką vėliau rašys Rusijos propagandinis aparatas. Bet analitikas įsitikinęs, kad kontaktai reikalingi.
K.Stoicescu: „Visiškas santykių nutraukimas kur kas pavojingesnis nei dialogas – kad ir tuščias, beprasmis. Juk net jei nesutariama, bent jau susitinkama ir kalbamasi.“
„Juk mes tikrai nedarysime jokių nuolaidų Rusijos atgrasymo atžvilgiu – Maskva neturi planuoti agresijos ar provokacijų.
Tačiau dialogas – atgrasymo (deterrence) dalis. Net Šaltojo karo metais atgrasymą sudarė sulaikymas (containment) ir tam tikras dialogo tipas.
Visiškas santykių nutraukimas kur kas pavojingesnis nei dialogas – kad ir tuščias, beprasmis. Juk net jei nesutariama, bent jau susitinkama ir kalbamasi. Todėl manau, kad pasiūlyti susitikimą su Putinu buvo normalu, – tvirtino K.Stoicescu. – Juk iš tiesų jokių iliuzijų neturime.
Susitikimas neturėtų būti žalingas. Rusija nori susitikimo, nes yra izoliuota ir nori parodyti, kad dar gali palaikyti santykius, kad turi draugų. Nesakau, kad Estija – Rusijos draugė, bet Rusija visada bus Estijos kaimynė.“
Laukia problemos parlamente?
Niekas dar nežino ir neskelbia, apie ką konkrečiai galėtų kalbėtis K.Kaljulaid ir V.Putinas. Vis dėlto akivaizdu, kad opiausia dvišalių santykių problema – sienos sutarčių ratifikavimo klausimas.
Rusijos ir Estijos sienos sutartys buvo pasirašytos dar 2015 metais, bet dėl politinių įtampų, visų pirma – Kremliaus veiksmų Ukrainoje, ratifikavimo procesas įstrigo. Maskva pernai pareiškė, kad sienos sutartys nebus patvirtintos, kol Estija „nepakeis savo elgesio“.
„Manau, kad apie sutartis tikrai bus kalbama, įtariu, jog gali būti bendras pareiškimas tuo klausimu. Bet už ratifikavimą čia, Estijoje, atsakingas parlamentas, o dėl rinkimų procesas gali įstrigti“, – 15min teigė R.Toomla.
K.Stoicescu pritarė. Esą net jei V.Putinas pasakytų, kad atėjo laikas ratifikuoti sienas sutartis, Estijoje gali kilti didelių politinių problemų.
„Dabar, po rinkimų, Estijoje koalicija dar formuojama, bet vyriausybės patvirtinimo laukiama kitą savaitę. Situacija tokia, kad Centro partija, be abejo, pasisakytų už sienos sutarčių ratifikavimą, bet EKRE – tikrai ne.
Šios partijos rinkimų programoje net įrašyta, kad sienos sutartys su Rusija pažeidžia konstituciją. Gali laukti rimtas iššūkis, – portalui sakė K.Stoicescu. – O šiaip Putinas gali pakartoti, kad Rusija neva niekam nekelia grėsmės, kad Vakarų sankcijos žalingos.“
