„Rusija su ankstesniu užmoju tęsia karą į rytus ir pietus nuo Europos bei, tiesą sakant, pačioje Europoje, jeigu vertintume visus karo metodus“, – įstatymų leidėjams Taline sakė T.Rõivas, apžvelgdamas su Europos Sąjunga susijusios vyriausybės politikos klausimus.
„Mūsų rytinė kaimynė savo judėjimui naudoja tiek įprastus, tiek hibridinius karo metodus – visai kaip hibridinis automobilis judėdamas naudoja skirtingus degalus.
Kišimasis į prezidento rinkimus kibernetinėmis priemonėmis, ekstremistinių partijų Europoje finansavimas ir jų indoktrinacija Kryme, trukdymas vykdyti nepriklausomą aviakatastrofos tyrimą, propagandos ir melo skleidimas patenka į antrosios kategorijos apibrėžimą“, – aiškino premjeras.
„Susidaro įspūdis, kad Rusija kaip mokyklos peštukas ieško konfliktų visur, kur tik jų įmanoma rasti“, – pridūrė jis.
„Dėl to dabartinę padėtį vėl pradedama vadinti kaip naują šaltąjį karą, nors (žurnalo „The Economist“ apžvalgininkas, – red.) Edwardas Lucasas jo apraiškas gana vaizdžiai aprašė savo knygoje tuo pačiu pavadinimu, išleistoje jau ne prieš vienerius metus, – sakė T.Rõivas. – Rusijos vadovybės nuomone, Vakarai kelia grėsmę jos egzistavimui, todėl mums nereikia stebėtis, kad Maskva įsitikinusi, jog tikslai pateisina priemones.“
Pasak Estijos lyderio, Vakarų šalių visuomenės požiūris į dabartinę padėtį tapo labiau realistinis.
„Tai atspindi ne vien naujojoje ES pasaulinėje strategijoje pateikiamas vertinimas, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje ir Juodosios jūros regione iki pamatų supurtė Europos saugumo architektūrą, – pabrėžė jis. – Ukrainoje ir Sirijoje besitęsiantys ciniški konfliktai, taip pat pastarasis oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lainerio katastrofos tyrimas ir daugelis kitų veiksnių vis labiau verčia Vakarų visuomenę atsimerkti ir atidžiau analizuoti, kas vyksta.“
