Estijos premjeras: sinchronizavimas su Vakarų Europos tinklais sustiprins regiono saugumą

Estijos premjeras Kristenas Michalas ketvirtadienį pareiškė, kad Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimas su Vakarų Europos tinklais sustiprins regiono saugumą.
Kristenas Michalas / Jörg Carstensen / dpa/picture-alliance
Kristenas Michalas / Jörg Carstensen / dpa/picture-alliance

K. Michalas vyriausybės spaudos konferencijoje teigė, jog Rusija nėra patikima partnerė jokiame sektoriuje, taip pat ir energetikos.

Todėl, kai Baltijos šalys šių metų vasario 8-ąją atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir sinchronizuos elektros sistemas su Vakarų Europos tinklais, regiono saugumas sustiprės, sakė premjeras.

„Kai manęs paklausia, ar tai galėtų kelti mums saugumo riziką, aš pakartoju nuomonę energetikos ekspertų, kurie teigia, kad pavojus infrastruktūrai yra realus jau kurį laiką, o pavojus iš Rusijos yra realus jau seniai. Sinchronizavimas su žemynine Europa tik sustiprins mūsų saugumą“, – nurodė estų lyderis.

Premjeras pažymėjo, jog Estija yra susidūrusi su įvairiomis hibridinėmis atakomis. Jis priminė 2007-uosius, kai Estija tapo pirmuoju Rusijos kibernetinių atakų taikiniu, ir kad ši banga nenuslūgo. Kibernetinių atakų kiekis praeitais metais išaugo.

„Tai parodo, jog Rusija ieško naujų būdų pakenkti Estijai ir kitoms Europos šalims“, – sakė jis.

Anot K. Michalo, Kremlius siekia pasėti abejonių Baltijos jūros regione ir daryti įtaką Europos šalių demokratinėms sistemoms.

„Neabejotinai mintis, kad atsijungimas nuo Rusijos yra didelė Baltijos šalių klaida ir kad tai daug kainuos, yra Rusijos naratyvo dalis. Šis naratyvas taip pat atsispindi ir jūrinėje (Maskvos) veikloje“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie kovą su Rusijos hibridinėmis atakomis, premjeras pabrėžė ryžtingus veiksmus Baltijos jūroje. Jis paaiškino, kad nors pirmųjų dviejų išpuolių prieš infrastruktūrą kaltininkams pavyko pabėgti, Suomijos valdžios institucijos sulaikė laivą, kuris praėjusią savaitę sugadino „Estlink 2“ kabelį.

„Tai labai principingas žingsnis“, – pabrėžė K. Michalas ir pridūrė, kad kitos šalys turėtų elgtis taip pat ryžtingai, kaip suomiai savo ekonominėje zonoje. Jis taip pat pažymėjo, kad Estijos institucijos yra pasirengusios panašiems veiksmams.

„Tačiau Estija negali veikti kitų šalių ekonominėse zonose“, – pridūrė premjeras.

K. Michalas pareiškė, kad Estija palaiko ryšius su NATO sąjungininkais, kurie pažadėjo padidinti savo veiklą Baltijos jūroje.

„Konkretūs veiksmai bus atskleisti tik tada, kai jie bus įgyvendinti“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų