Prezidentas pasirašė įsaką atleisti iš pareigų aplinkos ministrą Erki Savisaarą, kultūros ministrą Tiitą Teriką, ekonomikos ir infrastruktūros ministrą Taavi Aasą, viešojo administravimo ministrą Jaaką Aabą, vidaus reikalų ministrą Kristianą Jaani, sveikatos ir darbo ministrą Tanelį Kiiką ir užsienio reikalų ministrę Evą-Marią Liimets.
Aiškindama šį koalicijos skilimą K.Kallas sakė, kad „dabar Estijai labiau nei bet kada anksčiau reikia veikiančios vyriausybės, pagrįstos bendromis vertybėmis“.
„Saugumo padėtis Europoje neleidžia man, kaip ministrei pirmininkei, toliau bendradarbiauti su Centro partija, kuri dėl vidaus nesutarimų nesugeba iškelti Estijos interesų aukščiau už savo partijos ir įvairių jos sparnų interesus“, – pareiškė vyriausybės vadovė.
Pasak jos, paskutiniu lašu tapo momentas, kai parlamentas dėl Centro partijos ir dešiniosios Konservatorių liaudies partijos (EKRE) balsų atmetė ministrų konsensusu patvirtintą įstatymo projektą dėl pagrindinio ugdymo estų kalba.
„Tikėjau, kad vasario 24-oji [invazijos į Ukrainą pradžia] ir Rusijos Ukrainoje vykdomas genocidas atvėrė visoms Rygikogo partijoms akis ir parodė, kiek daug Estijos nepriklausomybei reiškia mūsų bendras supratimas apie kaimyninės Rusijos mums keliamas grėsmes“, – penktadienį kalbėjo K.Kallas.
„Kai Centro partija aktyviai veikia prieš svarbiausias pagrindines Estijos vertybes, negalime toliau su ja bendradarbiauti“, – sakė K.Kallas, kaltindama buvusius sąjungininkus negebėjimu „ginti mūsų nepriklausomybės ir konstitucinių vertybių“.
Pasak jos, jokie Centro partijos deleguoti ministrai, išskyrus buvusius VRM ir URM vadovus, neturėjo leidimo susipažinti su slapta NATO informacija, todėl „tokia ministrų sudėtimi neįmanoma valdyti karo metu“.
Premjerė pranešė, kad pasiūlė socialdemokratams ir centro dešiniajai partijai „Isamaa“ derėtis dėl naujos koalicijos. Kol ji nesuformuota, darbą tęs likę ministrai, nurodė K.Kallas.
„Estijai reikia stabilios vyriausybės, galinčios reaguoti į rimtus iššūkius, su kuriais susiduria valstybė“, – pabrėžė ji.
