K.Kallas anksčiau ketvirtadienį informavo vyriausybę apie sprendimą atsistatydinti savo iniciatyva, tad visas kabinetas privalėjo pasekti jos pavyzdžiu.
Remdamasis Reformų partijos susitarimu su dešiniąją partija „Isamaa“ („Tėvynė“) ir centro kairiąja Socialdemokratų partija (SDE) suformuoti naują valdančiąją koaliciją, A.Karis pasiūlė, kad kabinetui vadovautų K. Kallas.
Prezidentas anksčiau susitiko su visų parlamentinių partijų pirmininkais, kad susidarytų aiškų vaizdą apie esamą padėtį vidaus politikoje.
Valstybės vadovas sakė, kad nors šis procesas vyksta vasaros atostogų laikotarpiu, jis tikisi, kad koalicija nedelsdama pradės darbą ir kad visi ministrai atsakingai rūpinsis savo kuriuojamomis sritimis.
„Neketinu vadinti naujos koalicijos laikinąja arba pereinamąja vyriausybe, – pridūrė jis. – Tolesni aštuoni mėnesiai reikalaus visų koalicijos partijų ir kiekvieno vyriausybės nario visiško pasišventimo. Tai nėra kokia nors ištęsta rinkimų kampanija: Estiją reikia vesti per virtinę krizių, susijusių su nacionaliniu saugumu, pandemija, ekonomika, žmonių gebėjimu pragyventi ir tvirto pagrindo valstybės finansams užtikrinimu.“
K.Kallas taip pat pasiūlė penktadienį sušaukti neeilinį parlamento posėdį, per kurį prašys suteikti mandatą savo naujai valdančiajai koalicijai su „Isamaa“ ir SDE.
Per penktadienį planuojamą neeilinę Rygikogo sesiją K.Kallas planuoja paskelbti politinį pranešimą ir pristatyti naują koalicinę vyriausybę. Tuomet įstatymų leidėjai turės nuspręsti, ar suteikti mandatą naujai valdančiajai koalicijai.
Ateinančiomis dienomis A.Karis susitiks su siūlomais naujo kabineto ministrais ir aiškinsis, kaip jie planuoja tvarkyti sritis, už kurias bus atsakingi.
Kaip numato Estijos konstitucija, valstybės vadovas teikia ministro pirmininko kandidatūrą, o parlamentas suteikia įgaliojimą suformuoti vyriausybę. Tuomet prezidentas paskiria vyriausybės narius, ir šie būna prisaikdinami parlamente.