„Kai 1968 metais Sovietų armija įsiveržė į Čekiją, Vakarų Vokietijos valdžia dėjo visas pastangas, kad būtų sulėtintas sąjungininkų karių išvedimas. Dabar tokia fronto valstybe, kokia kadaise buvo Vakarų Vokietija, yra Estija. Vokietijoje iki šiol dislokuoti 45 tūkst. JAV karių, o Estijoje jų tik kiek daugiau nei 150”, – sakė jis.
T.H.Ilveso nuomone, Rusijos ir NATO pasirašytas aktas, kuriame teigiama, kad NATO negali ilgam dislokuoti karių prie Rusijos sienos, paseno.
Visi Aljanso partnerių tvirtinimai, kad nuo to laiko niekas nepasikeitė, kenkia mūsų, kaip NATO narės, garantijoms.
Jame, pasak prezidento, yra frazė „dabartinės saugumo salygos“. Tačiau 1997 metais, kai NATO ir tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pasirašė šį dokumentą, Rusijos lėktuvai net negalėdavo pakilti, nes paprasčiausiai jiems trūko degalų. Pasak T.h.Ilveso, tuomet aplinkybės buvo visiškai kitokios.
„Visi Aljanso partnerių tvirtinimai, kad nuo to laiko niekas nepasikeitė, kenkia mūsų, kaip NATO narės, garantijoms“, – pabrėžė prezidentas.
Tačiau aukšti Vakarų valstybių atstovai neskuba keisti nuomonės: „Kai pokalbiuose su jais paliečiu šią temą, jie jos bando išvengti.“
„Gali būti, kad šios temos baidomasi, nes jie neturi įtikinančio atsakymo. Bet mes nesame kokie nors menkesni žmonės iš Vakarų. Toks paniekinantis požiūris į mus, estus, yra pasibjaurėtinas“, – pabrėžė prezidentas.
T.H.Ilvesas: tvarka pasikeitė
Taip pat jis apkaltino NATO partnerius tuo, kad šie nenori kreipti dėmesio į tai, kad po Šaltojo karo pabaigos nusistovėjusi tvarka buvo pažeista.
„JT chartija, Helsinkio susitarimai, 1990 metų Paryžiaus chartija, kuri numatė galimybę šalims pačioms spręsti nacionalinio saugumo klausimus – viskas buvo pažeista, nors Maskva šiuos dokumentus yra pasirašiusi“, – pabrėžė T.H.Ilvesas.
Estijos prezidento teigimu, 2008 metais Rusijai pakako tik Gruzijos noro priartėti prie NATO, kad pradėtų karą.
T.H.Ilvesas taip pat pasisakė prieš sankcijų Rusijai sušvelninimą.
„Šiuo metu pakako tik tokio menkniekio, kaip noro pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga“, – sakė jis. Estijos prezidentas pridūrė, kad šis susitarimas tenumato laisvą prekybą ir mainymąsi studentais.
„Tačiau Vladimirui Putinui simpatizuojantys žmonės, taip pat kai kurie Vakarų žurnalistai, pradėjo kritikuoti ES ir teigti, kad susitarimas buvo klaida, ir kad ES reikia labiau suprasti Rusijos baimes. Tačiau aš jums taip pasakysiu: 1945 metų gegužės 8 diena tapo taikliu atsakymu kitų šalių teritorijų prisijungimo, teisinantis tautinėmis mažumomis, politikai“, – sakė jis.
T.H.Ilvesas taip pat pasisakė prieš sankcijų Rusijai sušvelninimą: „Jei Vakarai tai darys, tai reikš, kad jie priima dabartinę situaciją“.
