Estijos prezidentas, atliekantis daugiausia reprezentacinį vaidmenį, renkamas ne tiesioginiuose rinkimuose, o parlamento. Jei įstatymų leidėjai per tris balsavimus nesugeba išrinkti valstybės vadovo, šaukiama Rinkikų kolegija.
Dviejų turų balsavimas Rinkikų kolegijoje, kurią sudarys 101 parlamento narys ir 234 savivaldybių tarybų atstovai, įvyks rugsėjo 24 dieną, šeštadienį, o laimėtoju taps kandidatas, užsitikrinęs paprastą balsų daugumą.
„Viskas dar neišspręsta ir viskas dar pasiekiama“, – antradienį sakė Tartu universiteto politikos mokslų profesorius Andresas Kasekampas.
Buvusiam Europos Komisijos vicepirmininkui Siimui Kallui ir didžiausios opozicinės Centro partijos vicepirmininkei Mailis Reps per kelis balsavimo turus 101 deputatą turinčiame parlamente nepavyko surinkti pergalei būtinų dviejų trečdalių įstatymų leidėjų balsų.
Liberalas S.Kallas, kuris yra vienas iš valdančiosios Reformų partijos steigėjų, antradienį vykusiame trečiajame prezidento rinkimų ture surinko 42 balsus, o kairiojo sparno atstovė, buvusi švietimo ir mokslo ministrė M.Reps – 26. Net 30 parlamentarų buvo neapsisprendę ir pateikė neužpildytus biuletenius.
Kol kas neaišku, ar Reformų partijos pirmininkas, dabartinis vyriausybės vadovas Taavi Rõivas laikysis pažado Rinkikų kolegijoje kandidate į prezidentus iškelti populiarią užsienio reikalų ministrę Mariną Kaljurand.
Prezidentas renkamas penkeriems metams, o tas pats asmuo negali būti renkamas valstybės vadovu daugiau kaip du kartus iš eilės.
Nors S.Kallą, kaip vieną Reformų partijos steigėjų, aktyviai palaiko šios politinės jėgos senoji gvardija, buvusį premjerą vis dar persekioja dešimtojo dešimtmečio pabaigoje kilusio skandalo dėl jo partijos finansavimo šešėlis.
Tačiau šis 67 metų politikas Estijoje yra vertinamas kaip ekonomikos ekspertas ir žmogus, puikiai pažįstantis Briuselio valdžios koridorius. 2010-2014 metais S.Kallas buvo Europos Sąjungos transporto komisaras.
Karjeros diplomatė 53 metų M.Kaljurand yra aktyvi moterų teisių gynėja ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, populiarumu lenkia visus kandidatus į Estijos prezidento postą.
Kadenciją baigiantis T.H.Ilvesas, garsėjantis aštriu liežuviu ir pomėgiu nešioti peteliškes, savo gebėjimais užsienio reikalų srityje šiam postui suteikė stiprią tarptautinę dimensiją.
Analitikai prognozuoja, kad Estijai rengiantis kitų metų liepą pusmečiui perimti pirmininkavimą Europos Sąjungai, būsimasis prezidentas sieks aktyviau reikštis tarptautinėje arenoje.
„S.Kallas ir M.Kaljurand turi patirties tarptautinėje arenoje ir bet kuris iš jų galėtų gerai atstovauti Estijai, kai šalis pirmininkaus ES“, – sakė profesorius A.Kasekampas.
