Vienas airis, kaltinamas nužudymu, apskundė jam išduotą Europos arešto orderį, motyvuodamas, kad Britanijos sprendimas išstoti iš ES paliko neatsakytų klausimų dėl to, kaip bus organizuojamas jo perdavimas.
Tačiau Liuksemburge įsikūrusio ESTT generalinis advokatas pareiškė, kad 2016 metais surengtas Britanijos referendumas, per kurį nuspręsta išstoti iš ES, nedaro poveikio tokiems orderiams, kol šalis priklauso Bendrijai.
„JK sprendimas palikti ES neturėtų paveikti jos išduotų Europos arešto orderių vykdymo. ES teisė galioja tol, kol JK yra šalis narė“, – teigė generalinis advokatas Maciejus Szpunaras.
ESTT teisėjai paprastai vadovaujasi teismo generalinių advokatų teisinėmis išvadomis.
Europos arešto orderio sistema leidžia ES šalims paprašyti išduoti įtariamuosius, esančius kitose Bendrijos narėse. Yra vos kelios priežastys, kad būtų atsisakoma tai padaryti.
Pastarojoje byloje, dėl kurios savo nuomonę išsakė ESTT generalinis advokatas, 2016-aisiais įtariamasis buvo sulaikytas Airijoje pagal Britanijos išduotą arešto orderį. Įtariamasis, kaltinamas nužudymu, padegimu ir išžaginimu, savo ruožtu kreipėsi į Airijos aukštąjį teismą dėl su „Brexit“ susijusių klausimų.
Airijos teismas savo ruožtu paprašė ESTT išaiškinti, ar gali atsisakyti išduoti Britanijai įtariamąjį dėl „neaiškumo, susijusio su tvarka, įsigaliosiančia po JK pasitraukimo“.
ESTT generalinis advokatas pabrėžė, kad nėra pagrindo atsisakyti išduoti įtariamąjį.
Iki 2019-ųjų kovo, kai, planuojama, įvyks „Brexit“, Britanijoje dar galioja ES teisės aktai. Be to, „nėra jokio pagrindo abejoti JK tęstiniu įsipareigojimu pagrindinėms teisėms“, sakė M.Szpunaras.
