Komentuodama Estijos Valstybės gynimo tarybos trečiadienio posėdį, per kurį buvo aptartos Rusijos sulaikymo priemonės, K.Kallas sakė, kad „sąjungininkės taip pat turi suvaidinti svarbų vaidmenį“.
„Mes seniai kalbame apie atgrasymo potencialo ir NATO rytinio sparno gynybos stiprinimą. Didžioji Britanija pareiškė, kad čia padvigubins savo pajėgas“, – nurodė estų premjerė.
Šiuo metu britai vadovauja Estijoje dislokuotai NATO tarptautinei kovos grupei iš 1,2 tūkst. karių. Apie 900 šių karių yra britai.
Pažymėjusi, kad šiuo metu „tiesioginės karinės grėsmės Estijai nėra“, K.Kallas sakė, kad „Rusija elgiasi agresyviau, nei bet kada, teikia reikalavimus NATO, taip pat tiesiogiai susijusius su Estija“.
Į tokią veiklą K.Kallas siūlė reaguoti stiprinant diplomatinį ir informacinį bendravimą. Ji pabrėžė, kad „NATO sąjungininkės turi siųsti vieningus signalus“.
Be to, jos teigimu, būtina palaikyti Ukrainą „visomis įmanomomis ir Estijos turimomis priemonėmis“. Premjerės teigimu, kalbama ir apie politinę paramą, būtina išlaikyti didelį sąjungininkių dėmesį Ukrainos klausimui, taip pat „dalytis ginklais ir savo žiniomis“.
K.Kallas paragino stiprinti ir pačios Estijos gynybinį potencialą.
„Mes nusprendėme greičiau įgyvendinti priemones, numatytas Nacionalinės gynybos plėtros plane, ir skyrėme 380 mln. eurų, kad būtume pasirengę. Tai ne tik gynyba, bet ir gyventojų gynimas, sumos evakuacijai, kurią turime parengti“, – sakė premjerė.
