Lapkritį Etiopijos vyriausybė ir sukilėliai pareiškė apie paliaubas, kurios sustabdė kovas šiauriniame Tigrėjaus regione, kur dvejus metus liejosi kraujas ir žuvo dešimtys tūkstančių asmenų.
Tarp šio susitarimo sąlygų buvo numatyta nuostata sukurti stebėsenos ir reikalavimų laikymosi mechanizmą, kad abi pusės galėtų būti tikros, jog paliaubų bus laikomasi, o į bet kokius pažeidimus bus atitinkamai reaguojama.
Kenijos sostinėje Nairobyje ketvirtadienį vykusiame susitikime šios detalės galutinai buvo suderintos su Etiopijos vyriausybe ir Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo fronto (TPLF) kariniais vadais.
Procesą remiančio Rytų Afrikos regioninio bloko įkurtos Tarpvyriausybinės plėtros institucijos (IGAD) vykdomasis sekretorius Workneh Gebeyehu pridūrė, kad bendro stebėjimo įstaigos įkūrimas yra „aiškus visų šalių liudijimas“, kad jo laikysis taikos susitarimo.
Pranešama, kad jungtinį komitetą sudarys po vieną kiekvienos konflikto pusės atstovą ir po vieną IGAD bei Afrikos Sąjungos (AS) delegatą, kurių pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi paliaubų nuostatų.
Kitos paliaubų nuostatos apima TPLF lojalių pajėgų nusiginklavimą ir užtikrinimą, kad sukilėliai negautų daugiau ginklų ar amunicijos.
AS atrinkta Afrikos ekspertų grupė padės komitetui tirti paliaubų pažeidimus ir stebėti pažangą vietoje, įskaitant taikos susitarimo nepasirašiusių pajėgų išvedimą.
Taikos susitarime nėra minimos vyriausybę palaikančios pajėgos, visų pirma šiaurėje esančios Eritrėjos pajėgos ir Etiopijos Amharos regiono sukarintos pajėgos, tačiau jos dar tebėra Tigrėjuje ir yra kaltinamos pažeidimais.
Įtariami karo nusikaltimai
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį paskelbtame pareiškime teigė, kad „tvirtas ir tvarus stebėsenos mechanizmas“ yra labai svarbus siekiant išsaugoti taiką ir skatinti atsigavimą bei susitaikymą karo nuniokotame Tigrėjuje.
Informacija apie aukas labai skiriasi: Jungtinės Valstijos teigia, kad žuvo iki pusės milijono žmonių, o J.Borrellis – kad galėjo žūti daugiau nei 100 000 žmonių.
Karas prasidėjo 2020 metų lapkritį, kai ministras pirmininkas Abiy Ahmedas pasiuntė karius į Tigrėjų, apkaltinęs regiono valdančiąją partiją TPLF kariuomenės bazių užpuolimu.
Jungtinių Tautų tyrėjai apkaltino visas konflikto šalis galimais karo nusikaltimais, o JAV įspėjo, kad Vakarų Tigrėjuje galėjo būti vykdomi etniniai valymai.
Nuo lapkričio, kai buvo pasirašytas taikos susitarimas, į Tigrėjų vėl pradėjo plūsti pagalba, kuri iš dalies padeda sumažinti didelį maisto, degalų, pinigų ir vaistų trūkumą.
Tačiau 6 mln. gyventojų turinčiame regione vis dar daug kur nėra elektros ir neveikia telefono ryšys, o interneto ir bankininkystės paslaugos atkurtos tik iš dalies.
