Kaip rašo „Financial Times“, Th.Bretonas taip pat nesureikšmino tebesitęsiančių Briuselio ir Londono derybų dėl vakcinų gamybos – jo teigimu, abi pusės „neturi dėl ko derėtis“. Taip eurokomisaras dar kartą leido suprasti, kad ES pagrindine problema laiko ne Jungtinės Karalystės, o „AstraZeneca“ elgesį.
Anot Th.Bretono, toks vakcinos dozių kiekis, koks yra pagaminamas „Seneffe“ gamykloje Belgijoje ir „Halix“ objekte Nyderlanduose, kurį ką tik patvirtino Europos vaistų agentūra, „daugiau ar mažiau“ atitinka „AstraZeneca“ įsipareigojimus Briuseliui. Todėl šios dozės turi būti rezervuojamos ES šalims.
„Jei „AstraZeneca“ labiau pasistengs, neturėsime jokių problemų. Tačiau kol įsipareigojimai nevykdomi, dozės liks Europoje – išskyrus skirtas „Covax“ schemai. Negali būti jokių derybų“, – pabrėžė Th.Bretonas.
„Covax“ – tarptautinė vakcinų skirstymo schema, kuria siekiama padėti daugiausia skurstančioms šalims, neišgalinčioms įsigyti pakankamai dozių.
Tokie Th.Bretono komentarai Londone buvo sutikti šaltai. Vienas aukšto rango pareigūnas pareiškė: „Šie žodžiai nuvilia. Pandemiją kartu įveiksime tik radę bendrą ir abiem pusėms naudingą sprendimą.“
„Eksporto kontrolių pritaikymas ir nepagarba teisėtiems kontraktams tik pakenks pasaulinėms pastangoms išplėsti vakcinų gamybą ir kovoti su virusu“, – pastaraisiais mėnesiais Jungtinėje Karalystėje, kuri iš „AstraZeneca“ gauna daugiau dozių nei ES ir vakcinų visiškai neeksportuoja, dažnai skambančią frazę pakartojo pareigūnas.
Britų sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas „Financial Times“ prieš savaitę teigė, kad Jungtinė Karalystė turi teisę gauti „AstraZeneca“ vakcinos dozes, gaminamas „Halix“ gamykloje Nyderlanduose – esą toks susitarimas su šia farmacijos kompanija.
Kai kurie ES pareigūnai klausia, ką britai gali pasiūlyti Bendrijai – iš ES į Jungtinę Karalystę iki šiol išvežta 21 mln. visų vakcinų dozių, bet nesulaukta nė vienos.
„Žinoma, mes turime teisę gauti šias vakcinas, nes esame susitarę dėl pirmenybės“, – pridūrė M.Hancockas, nors Europos Komisija vis pabrėžia, kad sutartį su „AstraZeneca“ pasirašė diena anksčiau nei Jungtinė Karalystė.
Vis dėlto premjeras Borisas Johnsonas jau iš esmės pripažino, kad Jungtinei Karalystei, kuri pirmąja vakcinos doze jau yra paskiepijusi beveik 31 mln. žmonių, bus labai sunku gauti skiepus, gaminamus ES šalyse.
Britų diplomatai dar kalbėjo, kad būtų galima dalytis su ES dozes, gaminamas „Halix“ gamykloje, bet Th.Bretono komentarai rodo, jog tokioms viltims greičiausiai nelemta išsipildyti.
Abi pusės praėjusią savaitę kartu paskelbė, kad ieškos bendro sprendimo. Visgi kai kurie ES pareigūnai klausia, ką britai gali pasiūlyti Bendrijai – iš ES į Jungtinę Karalystę iki šiol išvežta 21 mln. visų vakcinų dozių, bet nesulaukta nė vienos.
„AstraZeneca“ vadovas Pascalis Soriot vėliau atskleidė, kad ir antrąjį ketvirtį vietoj 180 mln. dozių Bendrija sulauks tik 70 mln.
Briuselis praėjusią savaitę sugriežtino vakcinų eksporto ribojimus – pagal naują tvarką vakcinas gaunančios šalys turi dalytis ir savo produkcija.
„Mes tenorime, kad „AstraZeneca“ kontraktas su ES būtų vykdomas. Ir, žinoma, mes pasirengę padėti draugams Britanijoje. Tačiau nėra dėl ko derėtis“, – pabrėžė Th.Bretonas.
„AstraZeneca“ iš pradžių pasižadėjo ES per pirmąjį metų ketvirtį pristatyti iki 120 mln. vakcinos dozių, bet netrukus pranešė, kad tesugebės pristatyti 30 mln. skiepų. Negana to, kompanijos vadovas Pascalis Soriot vėliau atskleidė, kad ir antrąjį ketvirtį vietoj 180 mln. dozių Bendrija sulauks tik 70 mln.
