Vokietijos kanclerė Angela Merkel paprašė Ukrainos vyriausybės būti „supratingai“, atsakydama į prezidento Petro Porošenkos prašymą, kurį šis išsakė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Europos Sąjungai nepavyko susitarti dėl naujų sankcijų Maskvai.
Kijevas ragina sąjungininkus Vakaruose konkrečiais veiksmais paremti savo pareiškimus apie palaikymą Ukrainai, Rusijos pajėgoms sekmadienį netoli Maskvos aneksuoto Krymo krantų perėmus tris ukrainiečių karo laivus.
Šis incidentas buvo pavojingiausia per pastaruosius kelerius metus konfrontacija tarp abiejų kaimynių, įsivėlusių į separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje. Smarkiai padidėjus įtampai nuogąstaujama, kad gali padėtis gali labiau eskaluotis.
Ketvirtadienį paskelbtame interviu vokiečių laikraščiui „Bild“ P.Porošenka paprašė NATO narių, įskaitant Berlyną, nusiųsti į Azovo jūrą karinių laivių ir taip parodyti paramą jo šaliai.
„Vokietija yra viena artimiausių mūsų sąjungininkių. Tikimės, kad NATO valstybės pasirengusios pasiųsti karinių laivų į Azovo jūrą padėti Ukrainai ir užtikrinti saugumą“, – sakė jis.
Tačiau A.Merkel, nors ir priskyrė atsakomybę už paaštrėjusią įtampą Rusijai, leido suprasti, kad nėra pasiruošusi pritarti karinei paramai.
„Prašome ir ukrainiečių suprasti, nes žinome, kad problemas galime išspręsti tik būdami supratingi ir dialogu, nes karinio sprendinio šiems ginčams nėra“, – pareiškė ji.
V.Putinas kaltina Kijevą „provokacija“
Ukraina taip pat paragino Vakarų vyriausybes dėl incidento paskelbti Rusijai daugiau sankcijų, tačiau tokiam Kijevo prašymui taip pat nedaug kas pritaria.
Po incidento, kai rusų pasieniečiai apšaudė, taranavo ir užėmė tris ukrainiečių laivus, Maskva ir Kijevas apsikeitė piktais kaltinimais.
Trečiadienį paskelbtame pareiškime ES griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus, bet po tris dienas trukusių diskusijų aukšto rango pareigūnai nesugebėjo susitarti dėl stipresnio atsako.
Šiame pareiškime kartojami reikalavimai, kad Rusija paleistų užimtus ukrainiečių laivus ir jų įgulas, taip pat dar kartą patvirtinama Europos „visiška parama Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.
Tačiau dokumente neužsimenama apie naujų sankcijų galimybę, tik nurodoma, kad ES „pasiryžusi veikti atitinkamai, glaudžiai koordinuodama veiksmus su savo tarptautiniais partneriais“.
Po incidento, kai rusų pasieniečiai apšaudė, taranavo ir užėmė tris ukrainiečių laivus, Maskva ir Kijevas apsikeitė piktais kaltinimais.
Perspėjęs apie „visuotinio karo“ grėsmę P.Porošenka trečiadienį pasirašė nutarimą, kuriuo netoli Rusijos, Juodosios ir Azovo jūrų esančiuose Ukrainos regionuose skelbiama 30 dienų karo padėtis.
Rusų prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina, kad Maskvos veiksmai buvo „teisėti“, nes Ukrainos laivai esą nelegaliai pateko į Rusijos teritoriją.
Jo teigimu, šis incidentas buvo P.Porošenkos sumanyta provokacija, kuria šis siekia užsitikrinti didesnę visuomenės palaikymą ruošdamasis sunkiai kovai už perrinkimą kovo mėnesį numatytuose prezidento rinkimuose.
Rusija neigia taikanti jūros blokadą
Kremlius ketvirtadienį taip pat atmetė Kijevo teiginį, kad Maskva neleidžia Ukrainos laivams patekti į Kerčės sąsiaurį – vienintelį vandens kelią, jungiantį Juodąją ir Azovo jūras.
„Nežinau apie jokius šiuo metu taikomus apribojimus. Priešingai, kiek žinome, Kerčės sąsiauris veikia įprastai“, – per trumpą kasdienę spaudos konferenciją patikino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ukrainos infrastruktūros ministras Volodymyras Omelianas savo ruožtu trečiadienį pareiškė, kad 18 ukrainiečių laivų laukia leidimo perplaukti iš Juodosios jūros į Azovo jūrą.
Dar devyni laivai, pasak jo, buvo įstrigę viename Azovo jūros uoste, laukdami, kol bus leista išplaukti priešinga kryptimi.
„Ukrainai priklausantiems Azovo jūros uostams Rusijos Federacija iš esmės taiko blokadą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V.Omelianas.
Tuo metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Eroganas pasisiūlė prisidėti prie pastangų sumažinti įtampą.
„Galėtumėm prisiimti tarpininko vaidmenį – aptarėme tai su abiem šalimis“, – ketvirtadienį Stambulo oro uoste sakė Turkijos lyderis ir netrukus išskrido į artėjantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Argentinoje.
„Tiek ponas Putinas, tiek ponas Porošenka per mūsų pasitarimus pateikė prašymų. Perduosime ukrainiečių reikalavimus ponui Putinui per mudviejų susitikimą Argentinoje“, – nurodė R.T.Erdoganas ir pridūrė, kad taip pat aptars šį klausimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Buenos Airėse.
D.Trumpas dėl incidento Kerčėje grasino atšaukti planuojamą pasitarimą su V.Putinu G-20 forumo kuluaruose, bet D.Peskovas patikino, kad šis susitikimas vis tiek įvyks.
„Vašingtonas patvirtino susitikimą“, – sakė D.Peskovas.
Ukrainiečių laivai – vilkikas ir du mažieji šarvuotieji kateriai – mėgino per Kerčės sąsiaurį patekti iš Juodosios jūros į Azovo jūrą, tačiau jiems buvo atsisakyta leista įplaukti, o Rusijos karo laivai vijosi juos iki tarptautinių vandenų.
Ukraina reikalauja, kad jos laivai būtų grąžinti, o 24 per konfrontaciją į nelaisvę paimti jūreiviai – paleisti.
Jūrininkai stojo prieš Rusijos aneksuoto Krymo pagrindinio miesto Simferopolio teismą, kuris skyrė jiems dviejų mėnesių kardomąjį kalinimą.
Pasipiktinęs Kijevas pareikalavo, kad jūrininkai būtų nedelsiant paleisti.
-
Vakarų reakcija į Rusijos agresiją prieš Ukrainą Kerčės sąsiauryje: adekvati ar baili?
-
ES pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Ukrainos laivus, bet dėl sankcijų nesutarė
-
A.Merkel ramina NATO laivus kviečiantį P.Porošenką: karinio sprendinio Ukrainos konfliktui nėra
-
Ukrainos prezidentas P.Porošenka planuoja apriboti Rusijos piliečių teises
