Prancūzijoje buvo sukeltas didžiulis vajus dėl brangiai kainuojančios kiaulių gripo vakcinos įsigijimo, bet dabar šalis nori atsisakyti 50 mln. iš 94 mln. dozių, kurias užsisakė, nes jos tiesiog per daug.
Iš pradžių Prancūzija ketino išleisti 869 mln. eurų 94 mln. vakcinos dozių. Buvo apskaičiuota, kad kiekvienam asmeniui reikės dviejų injekcijų. Tačiau tik 5 mln. prancūzų iš 65 mln. gyventojų panoro pasiskiepyti, o Europos sveikatos pareigūnai nurodė, jog pakanka ir vienos injekcijos.
Prancūzijos pavyzdžiu pasekė ir kitos šalys: Šveicarija, Ispanija, Vokietija, Olandija. Jos ketina atšaukti jau pateiktus užsakymus.
Niekam nereikia
7,7 mln. gyventojų turinti Šveicarija užsisakė 13 mln. dozių vakcinos iš „GlaxoSmithKline“ (GSK) ir „Novartis“ už 81 mln. dolerių. Tačiau dar gruodį vyriausybė pareiškė, kad padovanos PSO arba parduos kitoms šalims apie 4,5 mln. perteklinių kiaulių gripo vakcinos dozių, nes jų niekam nereikia – šveicarai nesiskiepija. Panaudota tik labai mažai to, kas užsakyta, nepanaudotus vaistus sandėliuoja federalinė ir kantonų valdžia. Atskiruose Šveicarijos regionuose pasiskiepijo tik nuo 15 iki 30 proc. gyventojų. Šalies sveikatos apsaugos ministerija dabar derasi dėl to, kad šios atsargos būtų padovanotos arba parduotos, tačiau neįvardijo šalių, kurios suinteresuotos gauti vakcinos. Ministerija taip pat neatskleidžia, ar Šveicarija, kaip Prancūzija, derasi su farmacijos bendrovėmis, kad nereikalinga vakcina būtų atšaukta arba grąžinta.
Pareigūnai pripažįsta, kad vakcinoms buvo skirta labai daug pinigų, tačiau pabrėžia, jog ir epidemija galėjo būti kur kas baisesnė.
Atsikratyti nereikalinga vakcina, kuri buvo užsakyta pandemijai vos prasidėjus, nori ir Vokietija. Valdžia derasi su kompanija GSK dėl 50 mln. užsakytų dozių sumažinimo 50 procentų. Olandija dar lapkritį paskelbė, kad parduos 19 mln. iš 34 mln. užsakytų dozių. Grąžinti nepanaudotą vakciną nori ir Ispanija. Šalis teigia, jog jos sutartys su „Novartis“ – dėl 22 mln. dozių, GSK – dėl 14,7 mln. dozių ir „Sanofi–Aventis“ – dėl 400 tūkst. dozių leidžia grąžinti vakciną, jei paaiškės, kad ji nereikalinga. Didžioji Britanija taip pat pripažino peržiūrinti savo užsakymus.
Niūri perspektyva
Šitaip susiklosčius padėčiai vis labiau tįsta farmacijos kompanijų savininkų veidai. Tampa aišku, kad iš pandeminio kiaulių gripo šios bendrovės nesusikraus pasakiškų turtų. „Morgan Stanley“ analitikai sako, kad Prancūzijos ir kitų šalių mažėjantis vakcinos poreikis geriausiu atveju žada tokioms kompanijoms kaip GSK, „Sanofi“ ir „Novartis“ tik kuklų uždarbį artimiausiu metu, o ilgesnėje perspektyvoje apskritai neverta tikėtis patrigubėjusių pelnų, susijusių su kiaulių gripu.
Vakcinos H1N1 pardavimas buvo iš dangaus nukritusi neregėta sėkmė farmacijos kompanijoms. Manoma, kad didžiausia laimėtoja bus GSK, iki šių metų pirmo ketvirčio pabaigos parduosianti vakcinos už 3,7 mlrd. Šveicarijos frankų. „Sanofi“ ir „Novartis“ turėtų uždirbti atitinkamai 1,1 mlrd. ir 628 mln. Šveicarijos frankų. Tačiau šie skaičiai gali gerokai sutirpti Europai masiškai atsisakant vakcinos. „Sanofi“ jau pareiškė, jog tikisi kompensuoti Prancūzijoje prarastą pardavimą užsakymais iš kitų pasaulio dalių. „Novartis“ žada atskirai nagrinėti kiekvienos vyriausybės prašymą laikantis sutarties sąlygų ir pabrėžia, kad jos yra privalomos.
Reikalauja tyrimo
Kodėl vyriausybės pakeitė savo sprendimą? Prancūzijoje tai privertė padaryti aštri politikų ir mokslininkų kritika. Opozicinė socialistų partija šią nacionalinę kampaniją pavadino „ekstravagantišku fiasko“ ir net pareikalavo parlamentinio tyrimo.
Europos Tarybos (ET) šalys narės svarsto, ar nevertėtų pradėti tirti, kokia buvo farmacijos bendrovių įtaka kampanijai dėl kiaulių gripo, kuri nusirito per visą pasaulį.
Vokietijos gydytojas Wolfgangas Wodargas, ET Parlamentinės Asamblėjos sveikatos komiteto pirmininkas, pavadino „melagingą PSO gripo pandemijos kampaniją didžiausiu šimtmečio medicinos skandalu“. Jo reikalavimu, šis klausimas bus svarstomas sausio 25 dieną.
––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
Kiaulių gripo statistika
* Kiaulių gripas Vakarų Europoje baigia atslūgti, tačiau, pasak PSO, dar tebesiaučia Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Šiuo metu virusas aktyviausias Graikijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Ukrainoje, Rusijoje.
* PSO duomenimis, kiaulių gripas išplito į 208 šalis ir teritorijas. Birželį PSO paskelbė pasaulinę pandemiją. Oficialiai teigiama, kad virusas nužudė 12 220 žmonių, bet tikrasis skaičius gali būti daug didesnis, o jam nustatyti prireiks dviejų metų.
* PSO generalinė direktorė Margaret Chan pareiškė, kad pandemija nuslūgs ne anksčiau kaip po pusmečio ar 12 mėnesių.
* Ši kiaulių gripo atmaina, vadinama H1N1, yra A tipo gripo virusas, perduodamas žmogaus žmogui čiaudint, kosint ir liečiantis. Jį sudaro paukščių, kiaulių ir žmogaus virusų DNR. PSO teigia, kad kiaulių gripu negalima užsikrėsti valgant tinkamai apdorotą kiaulieną.
