ES šalių vadovai artėjančiame Maltos susitikime ketina pasiūlyti planą, kuris leistų susitarti su Afrikos valstybėmis, kad jos priimtų 800 000 grąžinamų pabėgėlių. Tai reikštų, kad dalis Afrikos valstybių gautų finansinę paramą, o jų specialistams būtų atvertos durys be vizų patekti į Europą.
Skelbiama, kad Europos valstybės pasiūlys beveik 2 milijardų eurų fondą Etiopijai, Ugandai, Sudanui ir Kenijai, kad šios valstybės priimtų atgal migrantus, kurių prieglobsčio prašymai atmesti.
Plane taip pat numatoma, kad šių šalių kvalifikuoti darbuotojai galėtų ieškoti darbo Europoje per darbo agentūras, o jiems būtų sudaromos palankios migracijos sąlygos.
Mokytojai, gydytojai ar buhalteriai iš Kenijos galėtų atvykti ir darbuotis Vokietijoje ar Prancūzijoje. Be to, palengvintos atsikraustymo sąlygos būtų sudaromos ir jų šeimų nariams.
Mokytojai, gydytojai ar buhalteriai iš Kenijos galėtų atvykti ir darbuotis Vokietijoje ar Prancūzijoje. Be to, palengvintos atsikraustymo sąlygos būtų sudaromos ir jų šeimų nariams.
Šis pasiūlymas jau sukėlė tikrą audrą euroskeptikų gretose. Britų Nepriklausomybės partijos lyderis Nigelas Farage'as teigė, kad toks sprendimas ne tik nesprendžia nelegalių migrantų problemos, bet netgi legalizuoja tuos, kurie tiesiog ieško gerbūvio.
Ekspertai baiminasi ir to, kad šis planas dar labiau paskatins į migracijos procesą jautriai žiūrinčios Didžiosios Britanijos atsitraukimo procesą. Nepaisant to, kad šis planas tiesiogiai nepaveiktų britų, mat Didžioji Britanija nėra laisvą judėjimą užtikrinančios Šengeno zonos narė, jis skatintų dar didesnes problemas ir neramumus.
Premjeras D.Cameronas jau patikino, kad jei jam nepavyks išsiderėti geresnių Didžiosios Britanijos narystės sąlygų, jis rekomenduos balsuoti dėl išstojimo iš ES.
Pristatys reikalavimus
D.Cameronas reikalaus daugiau lankstumo Britanijai jo parengtame pageidaujamų pokyčių sąraše.
Reikalavimai, parengti prieš planuojamą referendumą dėl tolesnės šalies narystės Bendrijoje, kurį numatyta surengti iki 2017 metų, bus detaliai išdėstyti laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui.
„Pokyčiai, kurių siekia Britanija, nėra neįmanomi, – pabrėš D.Cameronas savo kalboje, kurią vėliau antradienį sakys Londone.
„Europos Sąjunga anksčiau yra išsprendusi ne vieną sunkią problemą. Gali išspręsti ir šią“, – pažymės jis.
Londono reikalavimuose daugiausia dėmesio skiriama keturioms sritims: sąžiningumui tarp euro zonos valstybių ir jai nepriklausančių šalių; didesniam konkurencingumui; didesnėms parlamentų galioms bei Britanijos atsiribojimui nuo „ glaudesnės sąjungos“.
Ketvirtasis reikalavimas – „kad būtų kovojama su teisės laisvai judėti piktnaudžiavimu, ir mums būtų leista kontroliuoti migraciją iš Europos Sąjungos, kaip išdėstyta mano manifeste“.
D.Camerono centro dešiniosios Konservatorių partijos rinkimų programoje buvo siūloma uždrausti ES migrantams reikalauti mokesčių lengvatų ir išmokų vaikams, kol jie nepraleido Britanijoje ketverių metų.
D.Camerono centro dešiniosios Konservatorių partijos rinkimų programoje buvo siūloma uždrausti ES migrantams reikalauti mokesčių lengvatų ir išmokų vaikams, kol jie nepraleido Britanijoje ketverių metų.
D.Cameronas kalbėjosi su D.Tusku telefonu, prieš pristatydamas Londono reikalavimus. Po jų paskelbimo numatyta surengti Britanijos finansų ministro George'o Osborne'o ir Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio susitikimą.
Šie žingsniai pradės Londono diplomatinę kampaniją siekiant užsitikrinti pageidaujamus pokyčius, o jo iškelti reikalavimai ES valstybių bus aptarti Briuselyje gruodį vyksiančiame viršūnių susitikime.
Teigiama, kad D.Cameronas norėtų greito susitarimo dėl savo reikalavimų. Dienraštis „The Times“ praneša, kad premjeras ketina referendumą surengti birželį, jei ES lyderiai sutiks su dauguma jo reikalavimų.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad šalies narystės Bendrijoje šalininkų ir priešininkų stovyklos yra apylygės. Pasitraukimo šalininkams rugsėjį pradėjus savo kampaniją, jie beveik pasivijo oponentų stovyklą.
Lenkija nesiųs aukščiausio rango politikų
Į Maltoje vyksiantį aukščiausio lygio susitikimą, kuriame bus aptariama pabėgėlių krizė ir jos sprendimo būdai Lenkija nesiųs pagrindinių savo politikų.
Prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad jis dalyvaus pirmajame naujai prisaikdinamo parlamento posėdyje, o naujoji premjerė Beata Szydlo taip pat pareiškė nedalyvausianti.
Konferencijoje, kurioje, kaip skelbiama, bus stiprinamas Europos ir Afrikos valstybių bendradarbiavimas, Rabato ir Chartumo migracijos susitarimų įgyvendinimas, Lenkijai atstovaus tik žemesnio rango valstybės pareigūnai.
Manoma, kad tai ženklas, jog Varšuva nėra patenkinta Europos Tarybos sprendimais ir tokiu būdu rodo neprielankumą pabėgėlių krizės sprendimo siūlymams.
