Europos Sąjunga ir Jungtinės Karalystės, Vokietijos bei Prancūzijos užsienio reikalų ministrai vieningai gins susitarimą, kuriuo mainais į griežtų sankcijų sušvelninimą buvo apribotos Irano branduolinės ambicijos. Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo šį susitarimą ir grasino iš jo pasitraukti.
ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini nori atskirti branduolinį klausimą nuo kitų problemų, bet Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas neabejotinai sulauks sunkių klausimų apie pastarojo meto antivyriausybinius protestus, per kuriuos žuvo 21 žmogus.
D.Trumpas spalį atsisakė patvirtinti, kad Iranas laikosi susitarimo, bet JAV iš šios sutarties neišvedė. Penktadienį jis turi nuspręsti, ar Iranui taikomų ekonominių sankcijų švelninimo režimas bus tęsiamas.
ES ir kitos pasaulio galios ne kartą perspėjo, kad būtų klaida atsisakyti šio susitarimo, kurį su Iranu per 12 metų parengė JAV, Britanija, Prancūzija, Kinija, Vokietija ir Rusija.
Britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas susitarimą pavadino „esminiu, darančiu pasaulį saugesnį“.
„Gyvybiškai svarbu, kad tęstume darbą su savo partneriais Europoje ir išsaugotume Irano susitarimą, o drauge su juo – saugumą ir klestėjimą, kuriuos jis neša Irano žmonėms ir pasauliui“, – pažymėjo B.Johnsonas.
Iranas perspėja
Kaip teigė du JAV šaltiniai, D.Trumpas trečiadienį dar nebuvo priėmęs sprendimo, o B.Johnsonas antradienį Britanijos parlamentui pasakė, kad Londonas ragina „savo draugus Baltuosiuose rūmuose jo neišmesti“.
Iranas, kuris pirmadienį perspėjo pasaulį pasirengti Vašingtono pasitraukimui iš sutarties, yra sakęs, kad jei JAV pasitrauks, Teheranas yra pasirengęs duoti „deramą ir griežtą atsaką“.
M.J.Zarifas, kuris trečiadienį nuvyko į Maskvą siekti Rusijos paramos, kritikavo Vašingtono „destruktyvią politiką“.
M.J.Zarifas: „Jungtinės Valstijos privalo suprasti tarptautinės bendrijos vienybę dėl šio susitarimo branduoliniu (klausimu) ir dėl to pakeisti savo poziciją.“
„Jungtinės Valstijos privalo suprasti tarptautinės bendrijos vienybę dėl šio susitarimo branduoliniu (klausimu) ir dėl to pakeisti savo poziciją“, – sakė M.J.Zarifas, kuris paragino pasaulio galias „priešintis priešiškiems (D.Trumpo administracijos) veiksmams“.
Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) ne kartą sakė, kad Iranas laikosi savo įsipareigojimų pagal minimą sutartį. Praėjusį kartą toks vertinimas buvo pateiktas lapkritį.
Po trečiadienio derybų Maskvoje M.J.Zarifas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė perspėjimą.
„Visi sutinka, jog būtina VISIEMS vykdyti savo įsipareigojimus pagal JCPOA. TATENA patvirtino visišką Irano laikymąsi, bet tęsinys priklausys nuo visiško JAV laikymosi“, – rašė jis.
JCPOA – Bendrasis išsamių veiksmų planas (Joint Comprehensive Plan of Action) – yra oficialus susitarimo pavadinimas.
Nubausti Teheraną
F.Mogherini, atlikusi svarbų vaidmenį rengiant šį susitarimą, žadėjo jį išsaugoti ir agitavo JAV Kongreso narius Vašingtone.
JAV Kongresas rengia priemones, turinčias nubausti Iraną už jo tęsiamą balistinių raketų programą ir kišimąsi į konfliktus Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Jemeną ir Siriją.
B.Johnsonas sakė, kad šie klausimai ketvirtadienį bus „svarbi mūsų pokalbio dalis“ Briuselyje, kaip ir pastarojo meto neramumai Irane.
„Pastarojo meto protestų Irane tema aiškiai pasakysiu užsienio reikalų ministrui Zarifui, kad teisė laikantis įstatymų dalyvauti taikiose demonstracijose yra svarbiausia bet kokiai išties klestinčiai visuomenei“, – pažymėjo B. Johnsonas.
ES pasmerkė „nepriimtiną žmonių gyvybių praradimą“ per protestus Irane ir perspėjo, kad taikūs protestai bei raiškos laisvė yra „pagrindinės teisės“.
