2007 metais, kai Ukrainos premjere vis dar buvo Julija Tymošenko, vienas europietis verslininkas bandė ten pasirašyti sutartį. Jis buvo pakankamai gerai susipažinęs su šios šalies papročiais, kad žinotų, jog be kyšių toli nenueisi. Vis dėlto sandėris Ukrainoje nepavyko. Pasak jo, dėl to, kad J.Tymošenko pareikalavo astronominio dydžio komisinių. „Niekada niekam nesu tiek mokėjęs. Netgi Rusijoje.“
Pastaraisiais mėnesiais J.Tymošenko, kurią 2011-aisiais jos įpėdinis Viktoras Janukovyčius įmetė į kalėjimą, tapo pėstininku Rusijos ir Europos Sąjungos galios žaidimuose. Karą laimėjo Rusija. Europa liko kvailės vietoje – iš esmės dėl vienybės trūkumo ir kolektyvinės disorientacijos.
Pastaraisiais mėnesiais J.Tymošenko, kurią 2011-aisiais jos įpėdinis Viktoras Janukovyčius įmetė į kalėjimą, tapo pėstininku Rusijos ir Europos Sąjungos galios žaidimuose. Karą laimėjo Rusija. Europa liko kvailės vietoje.
ES norėjo pasirašyti „asociacijos sutartį“ su Ukraina Rytų partnerystės suvažiavime Vilniuje. Europiečių tikslas buvo ekonominio bendradarbiavimo keliu paversti šią milžinišką šalį ES pasienyje stabilesne, turtingesne ir netgi demokratiškesne valstybe.
Tai atneštų naudos visai Europai. Vis dėlto mainais Ukraina turėjo, be kitų dalykų, paleisti J.Tymošenko iš kalėjimo.
Jokių kompensacijų V.Janukovyčiui
Rusija buvo pasiryžusi sutartį sabotuoti ir išlaikyti Ukrainą savo įtakos sferoje. Tad Maskva įkūrė savo pačios Muitų sąjungą, kuriai dabar priklauso Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija. Jei Ukraina atsisakytų dalyvauti šioje sąjungoje, jai būtų nutrauktas dujų tiekimas.
Rusija jau apribojo ukrainietiško plieno, šokolado ir įvairių kitų produktų importą. Armėniją, kuri taip pat siekė pasirašyti asociacijos sutartį su ES, Maskva taip iškankino, kad ši galų gale pasuko priešinga kryptimi ir dabar yra visiškai Rusijos stovykloje. Moldova ir Gruzija taip pat patyrė didžiulį spaudimą, bet vis dar atrodo pasiryžusios rinktis Europą.
Geopolitiniai karai šiais laikais kovojami finansiniais ginklais. Amerikiečiai, pasinaudoję „Amazon“ ir „Google“, surinko duomenis apie beveik kiekvieną iš mūsų visame pasaulyje. Būtent dėl šios priežasties JAV siekia pasirašyti tiek daug prekybos sutarčių – kad gautų prieigą prie kitų firmų.
Kinija taip pat įvaldžiusi finansinio pokerio meną. Ji pamažu supirkinėja uostus visoje Europoje. JAV uostus ir vandens valymo stotis administruoja Gynybos departamentas – tad užsienio kompanijos negali prie jų taip lengvai prieiti. Kodėl europiečiai nedaro taip pat? Ar strategiškai tai protinga? Kodėl apie tai niekas nediskutuoja?
Atsakymas į šiuos klausimus yra toks, kad iš 28 šalių sudaryta Europa paprasčiausiai nesugeba apibrėžti nė vieno politinio tikslo. Tad ji negali žaisti pokerio su kitomis pasaulio supergalybėmis.
Niekas nekalbėjo su V.Putinu
Du kartus per metus vykstančiuose susitikimuose Europos lyderiai tiesiog apibendrina savo nuogąstavimus dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje, vizų politikos ir t.t. Tai techniniai klausimai. O problema, žinoma, yra politinė.
Europa oficialiai negalėjo pateikti pasiūlymo – korupcijos lygis Ukrainoje reiškia, kad ji neatitinka ES kriterijų.
Pusė ES šalių, „senoji“ ES, vis tiek tarė: būkime nuolaidūs ir pasiūlykime Kijevui finansinių paskatų. Kita pusė, daugiausia buvusios Rytų bloko šalys, atsisakė. V.Janukovyčius matė šį nesutarimą ir padarė išvadą, kad Europa negalima pasikliauti.
Visa Europos vykdyta Rytų partnerystės politika dabar patyrė fiasko.
Pastarosiomis dienomis pasiuntiniai nuolat kursavo tarp Kijevo ir ES sostinių. Vienintelis dalykas, kurio niekas nesugalvojo padaryti, tai pasikalbėti su Vladimiru Putinu. Diplomatiniai santykiai su juo yra nekokie. Du kartus per metus vykstančiuose susitikimuose Europos lyderiai tiesiog apibendrina savo nuogąstavimus dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje, vizų politikos ir t.t. Tai techniniai klausimai. O problema, žinoma, yra politinė. Tačiau niekas dar nepasiryžo aptarti jos su V.Putinu.
Šiaip ar taip, pati Europa nėra sutarusi dėl bendros pozicijos, tad ką mes galime V.Putinui pasakyti? Ir kas turėtų tai pasakyti? Neturėdama bendros užsienio politikos Europa tegali trypčioti kvailės vietoje ir laukti tolesnių pažeminimų.
