Europa pradėjo rengti planą, kaip per 5–10 metų pakeisti Ameriką NATO

Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Šiaurės šalys yra vienos iš valstybių, dalyvaujančių neoficialiose, bet organizuotose diskusijose, „Financial Times“ atskleidė keturi jose dalyvaujantys Europos pareigūnai.

Jų tikslas – parengti planą, kaip perkelti finansinę ir karinę naštą Europos šalims, ir pateikti jį Jungtinėms Valstijoms prieš kasmetinį NATO vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą Hagoje birželio mėn.

Į pasiūlymą bus įtraukti tvirti įsipareigojimai didinti Europos gynybos išlaidas ir stiprinti jos karinius pajėgumus. Taip Europos lyderiai ketina įtikinti Donaldą Trumpą sutikti su laipsnišku įgaliojimų perdavimu, kad JAV galėtų daugiau dėmesio skirti padėčiai Azijoje.

NATO karinės pratybos / „Shutterstock“

JAV karinė parama, ypač žvalgybos, oro gynybos ir branduolinių ginklų srityje, Europai tebėra labai svarbi, todėl stengiamasi kiek įmanoma sušvelninti galimus pokyčius.

Be branduolinio atgrasymo, kai amerikiečių branduoliniai ginklai dislokuoti keliose Europos šalyse, Jungtinės Valstijos saugo Europą savo kariniais pajėgumais, kurių neturi jos sąjungininkės.

Žemyne yra dislokuotos amerikiečių oro, jūrų ir sausumos karinių pajėgų bazės, kuriose sutelkta iki 100 tūkst. karių. JAV taip pat vykdo karinį vadovavimą NATO, nors dabar D.Trumpo administracija ėmė svarstyti galimyę atsisakyti vadovavimo Aljanso pajėgoms Europoje.

D.Trumpas ne kartą kritikavo Europos šalis, kad jos skiria nepakankamai lėšų gynybai. Nominalia pinigine išraiška šalys visos kartu išleidžia jai mažiau nei JAV.

Donaldas Trumpas / Vida Press nuotr.

Nuo antrosios JAV prezidento kadencijos pradžios šalys, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, ėmėsi didinti savo išlaidas gynybai arba paspartino jau suplanuotą jų didinimą, o Europos Sąjunga savo ruožtu parengė iniciatyvas valstybėms narėms, kuriomis siekiama paspartinti didesnes karines investicijas.

Pareigūnų teigimu, prireiktų maždaug 5–10 metų tokių padidintų išlaidų, kad Europos pajėgumai pasiektų tokį lygį, kad galėtų pakeisti daugumą JAV pajėgumų, neskaitant JAV branduolinio atgrasymo priemonių.

„Išlaidų didinimas yra vienintelė mūsų galimybė: dalytis našta ir atsisakyti priklausomybės nuo JAV, – paaiškino vienas iš pareigūnų. – Mes pradedame šias derybas, tačiau tai tokia didelė užduotis, kad daugelį pribloškia jos mastas.“

D.Trumpas yra sakęs, kad nenori teikti karinės pagalbos konflikto atveju šalims, kurios gynybai išleidžia mažiau nei NATO nustatytas 2 proc. nuo BVP tikslas. Nors tai pažeistų Aljanso 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos. Sausį jis taip pat pareikalavo padidinti išlaidas iki 5 proc. nuo BVP (nors vėliau nepaaiškino, ar JAV yra pasirengusios tai padaryti pačios).

AFP / Norvegijos kariai / RONNY HARTMANN

Pareigūnų ir ekspertų nuomone, lengviau ir veiksmingiau pertvarkyti NATO nei kurti naują aljansą, rašo „Financial Times“.

Net ir be JAV aljansas suteikia galimybę bendradarbiauti saugumo srityje Europoje, pažymėjo Marion Messmer, analitinio centro „Chatham House“ vyresnioji mokslininkė tarptautinio saugumo klausimais.

„Yra dalykų, kuriuos tektų pakeisti, jei JAV pasitrauktų [iš NATO]. Tačiau ši organizacija suteikia europiečiams gerai pažįstamą struktūrą ir infrastruktūrą“, – pabrėžė ji.

Kai kurios sostinės nenorėjo įsitraukti į diskusijas dėl naštos perkėlimo, bijodamos paskatinti Jungtines Valstijas veikti greičiau, užsiminė pareigūnai, manydami, kad – nepaisant retorikos – D.Trumpas neketina iš esmės keisti šalies įsitraukimo Europoje.

Kiti skeptiškai vertina tai, kad jo administracija apskritai sutiktų su struktūriniu procesu, atsižvelgiant į jos nenuspėjamą pobūdį.

„Reikia susitarti su amerikiečiais, o neaišku, ar jie bus pasiryžę tai padaryti, – svarstė vienas iš pareigūnų. – Ar apskritai galima pasitikėti, kad jie to laikysis?“