Infekcijų ir COVID-19 sergančių pacientų hospitalizacijų daugėja išties greitai. Vien praėjusią savaitę Europoje buvo užfiksuota beveik 1,8 mln. naujų užsikrėtimų koronavirusu ir 24 tūkst. mirčių.
Kitaip tariant, būtent Senajame žemyne buvo užregistruota 59 proc. viso pasaulio atvejų ir 48 proc. mirčių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos skyriaus vadovas Hansas Kluge ketvirtadienį jau įspėjo, kad regionas tapo naujuoju pandemijos „epicentru“. Aišku, nebe pirmą kartą.
Ką daryti? Kaip pastebi „Politico“, Europai žengiant į antrąjį per koronaviruso pandemiją šaltąjį sezoną, šalių vyriausybių laukia sudėtingas galvosopis.
-
Slaugė aiškina: reanimacijoje – vien skiepyti, iš tiesų statistika rodo, kad tik 20 proc.
-
Kova su nauja COVID-19 banga: ragina pagrindinį dėmesį skirti vyriausiems senjorams
-
Italijos policija per protestą prieš COVID-19 pasą panaudojo vandens patranką
-
G.Nausėda nenori mokamų testų nesiskiepijantiems: kaip elgiamasi kitose šalyse?
-
PSO: COVID-19 atvejų šuolis Europoje kelia „rimtą susirūpinimą“
Kaip elgtis, kad infekcijų smarkiai nedaugėtų ir nekiltų pavojus tiek žmonių gyvybėms, tiek sveikatos apsaugos sistemoms, bet tuo pačiu nereikėtų vėl įvesti griežtų viešojo gyvenimo ribojimų, kurie kenkia tiek psichinei žmonių sveikatai, tiek ekonomikai?
Antikūnų smarkiai sumažėja
Statistika tokia. Per pastarąjį mėnesį 23 šalys, patenkančios į PSO Europos regioną, grąžino tam tikrus suvaržymus siekdamos sukontroliuoti užkrečiamos koronaviruso delta atmainos plitimą. Septynios valstybės dalį ribojimų kaip tik panaikino.
Savo ruožtu Europos vaistų agentūros vakcinų strategijos skyriaus vadovas Marco Cavaleri pastebi, kad iki šiol daugelis ES šalių narių stiprinamosiomis dozėmis rinkosi skiepyti tik pažeidžiamiausius gyventojus.
O dabar esą reikėtų vieningai paskelbti, kad trečioji dozė jau prieinama visiems – taip bus įmanoma greičiau apsaugoti daugiau gyventojų.
Vienas tyrimas Vokietijoje jau parodė, kad praėjus pusmečiui po pasiskiepijimo antrąja doze 40 proc. 70 metų ir vyresnių žmonių nebeturi virusą neutralizuojančių antikūnų.
Europos vaistų agentūra jau kurį laiką rekomenduoja skirti stiprinamąsias „Moderna“ ir „Pfizer/BioNTech“ vakcinų dozes visiems 18 metų ir vyresniems žmonėms. Kitaip tariant, šalys gali bet kada išplėsti savo vakcinacijos programas – taip, pavyzdžiui, Lietuva jau pasielgė.
„Šis skiepų nuo koronaviruso programos išplėtimas – logiškas kitas žingsnis“, – neabejoja M.Cavaleri.
Kaip minėta, dalis šalių trečiąją dozę siūlo pažeidžiamiausiems gyventojams – senjorams ir žmonės, kurių imunitetas nusilpęs. Tarp tokių valstybių – Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Austrija ir kitos.
Vienas tyrimas Vokietijoje jau parodė, kad praėjus pusmečiui po pasiskiepijimo antrąja doze 40 proc. 70 metų ir vyresnių žmonių nebeturi virusą neutralizuojančių antikūnų.
Graikijoje trečioji dozė privaloma
O veikti reikia, ir greitai – ypač šalyse, kur pasiskiepijo mažiausiai gyventojų. Vidurio Europoje, Baltijos šalyse ir Balkanuose situacija tikrai sudėtinga – dar ir dėl to, kad vyriausybėms sunkiai sekasi įtikinti skeptikus skiepytis.
Latvijoje jau grąžintas karantinas, galiosiantis mažiausiai iki lapkričio vidurio. O į Rumuniją PSO jau pasiuntė ekspertus, kurie kartu su vyriausybės pareigūnais, dvasininkais ir socialinių tinklų žvaigždėmis bandys paskatinti žmones skiepytis bei neabejoti vakcinų nauda.
Vokietijoje sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas nori, kad stiprinamoji dozė jau dabar būtų skiriama visiems piliečiams. Bet tarnybos jas kol kas riboja tam tikroms gyventojų grupėms.
„Jei daugiau žmonių būtų paskiepyti, ligoninių intensyvios priežiūros skyriuose būtų mažiau COVID-19 sergančių pacientų. Mums reikia daug, labai daug stiprinamųjų dozių“, – pabrėžė J.Spahnas.
Tuo tarpu Graikijoje jau skubama. Nuo penktadienio šioje šalyje stiprinamosios vakcinų dozės skiriamos visiems gyventojams – ir jos privalomos.
Premjeras Kyriakos Mitsotakis trečiadienį paskelbė, kad vyriausybė taip pat svarsto galimybę nustatyti COVID-19 pažymėjimų galiojimo datą – pusmetis po antrojo skiepo šie dokumentai nebegaliotų, o be jų žmonės negalėtų eiti į parduotuves, barus, restoranus, sporto klubus, renginius.
Nuo penktadienio Graikijoje stiprinamosios vakcinų dozės skiriamos visiems gyventojams – ir jos privalomos.
Antra vertus, tokios šalys kaip Vengrija, kuri stiprinamosiomis dozėmis visus gyventojus skiepija jau nuo rugpjūčio, susiduria su kitokia dilema. Kadangi ten šiemet žmonės gausiai skiepyti kiniška vakcina, kurios veiksmingumas mažesnis, žiemą vengrams jau gali prireikti ir ketvirtosios dozės.
Protestų grimasa – naujas protrūkis
O Italijos miestas Triestas jau tapo pamoka, kas nutinka, kai užsispyrėliškai priešinamasi pastangoms suvaldyti epidemiją.
Kai Italija spalį paskelbė, kad be „Sveikatos paso“ bus neįmanoma net dirbti, šiauriniame Triesto uoste kilo didžiuliai protestai. Skeptikai žygiavo su darbininkais ir šaukė, kad naujieji suvaržymai pažeidžia jų teises.
Dabar, praėjus kelioms savaitėms, Triestas – jau nebe protestų, o COVID-19 protrūkio epicentras. Krizę, kaip rašo „The New York Times“, ekspertai sieja būtent su gausiais protestais – dabar pacientai jau nebetelpa ligoninėse.
„Situacija Trieste kelia ypač didelį nerimą“, – pripažino visuomenės sveikatos ekspertas Fabio Barbone, bet regiono prezidentas Massimiliano Fedriga buvo atviresnis: „Atėjo laikas aiškiai pasakyti: užteks šito idiotizmo.“
Mario Draghi vyriausybė sėkmingai valdo pandemiją – premjeras sulaukė liaupsių per Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimą Romoje praėjusią savaitę.
Italijos miestas Triestas jau tapo pamoka, kas nutinka, kai užsispyrėliškai priešinamasi pastangoms suvaldyti epidemiją.
Bet protrūkis Trieste parodė, kad nepasiskiepijusi mažuma vis dar kelia pavojų visuomenės sveikatai – kaip ir tai, kad sunku įtikinti skeptikus ir sąmokslo teorijų šalininkus vakcinuotis.
O Italija – ne viena. Vokietijos sveikatos apsaugos ministras J.Spahnas anksčiau šią savaitę įspėjo: „Turime reikalą su nepasiskiepijusių pandemija ir ji didžiulė.“
Pačiame Trieste valdžia nenori protestų ir antivakserių miesto etiketės. Čia jau uždrausti protestai centrinėje aikštėje, o pažeidėjams dalinamos baudos.
Kai kurie vietos gyventojai netenka kantrybės. Teisės profesorius Mitja Gialuzas sekmadienį pakvietė pasirašyti peticiją, kurioje skelbiamas pasitikėjimas mokslu ir vakcinomis. Parašus po tekstu greitai suraitė 50 tūkst. žmonių.
„Jau gana, – piktinosi ir Triesto verslo asociacijos „ConfCommercio“ vadovas Antonio Paolettu. – Negalime leisti mažumai taip ilgai paralyžiuoti verslo ir žmonių gyvenimo.“
