Nors Vokietija jau seniai yra de facto Europos lyderė, ji neskuba siųsti rimtos karinės įrangos Ukrainai. Ji taip pat subsidijuodavo savo piliečių sąskaitas už energiją, siekdama sumažinti viršutinę dujų kainų ribą, kurios įvedimas galėtų palengvinti gyvenimą skurdesnėse Europos Sąjungos šalyse.
„Ar galime pasitikėti Vokietija?“ – tiesmukai paklausė Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks, dalyvavęs praėjusią savaitę Berlyne vykusiame atvirame forume, kalbėdamas apie NATO ir su karu Ukrainoje susijusias rizikas.
„Jūs sakote: „Mes jums padėsime“. Bet ar turite politinės valios? – tęsė jis ir pridūrė: – Mes pasirengę mirti už laisvę. O jūs?“
Tokią kritiką žeria ne tik šalys, kurios, kaip ir prognozuota, laikosi griežtesnės linijos prieš Rusiją, pavyzdžiui, Lenkija ir Baltijos valstybės, bet net ir artimiausi Vokietijos partneriai.
