Europarlamentarai: kodėl Europos Komisija nereaguoja į gėjų diskriminaciją Lietuvoje?

Grupė Europos Parlamento narių apkaltino Europos Komisiją (EK) ignoruojant esą akivaizdžius homoseksualių žmonių teisių pažeidimus Lietuvoje. EK praėjusį mėnesį lietuviams aktyvistams pareiškė, kad nesiims jokių veiksmų dėl 2013 metais priimto įstatymo, neva saugančio vaikus nuo propagandos, rašo „EU Observer“.
„Baltic Pride“ eitynės Vilniuje 2016 metais
„Baltic Pride“ eitynės Vilniuje 2016 metais / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Tokia EK reakcija supykdė europarlamentarus, kurie kreipėsi į ES komisarus Guentherį Oettingerį ir Fransą Timmermansą bei juos apkaltino pasyviai reaguojant į „akivaizdžią diskriminaciją“.

„Tai iš tiesų yra pribloškiančiai pasyvus atsakas, kuris leis ES narėse ir toliau skelbti homofobiškus įstatymus“, – pirmadienį laiške rašė šeši europarlamentarai iš penkių skirtingų politinių grupių.

Byla nusidriekia iki 2014 metų, kai Lietuvos gėjų lyga (LGL) pateikė skundą EK dėl Seimo 2013-aisiais priimto įstatymo, kuriuo nepilnamečiai neva apsaugomi nuo „homoseksualų propagandos“.

Oficialiai teisės aktas vadinsi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, bet juo greitai pradėta naudotis ribojant žinias apie netradicinę seksualinę orientaciją.

Pavyzdžiui, buvo uždrausta pasaka apie du įsimylėjusius princus, kurie susituokę tampa karaliumi ir karaliumi – dėl „žalingos, primityvios ir tikslingos homoseksualumo propagandos“.

Vėliau buvo nusitaikyta į LGL klipą apie seksualines mažumas. Lygos valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko prisimena, kad klipą buvo leista rodyti tik po 23 valandos.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vladimiras Simonko
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vladimiras Simonko

Anksčiau šiais metais minėti šeši europarlamentarai kreipėsi į EK su klausimu, kodėl nereaguojama į LGL ir V.Simonko skundą.

G.Oettingeris birželį atsakė, kad Komisija konsultuojasi su Lietuvos pareigūnais, bet tuomet lapkritį EK ryšių tinklų, turinio ir technologijų direktorato atstovas Giuseppe Abbamonte pranešė, kad jokių veiksmų prieš Vilnių imtis nežadama.

Europos Parlamento deputatė, liberalų atstovė Sophie in 't Veld iškart pasipiktino – esą Komisija klysta teigdama, kad jai trūksta įgaliojimų taikyti Lietuvai sankcijas.

„Komisija kreipė dėmesį į vienus įstatymus, bet juk mes turime sutartis, chartiją ir konvenciją dėl žmogaus teisių, kovos su diskriminacija įstatymus, – teigė olandė, kuri priminė ir ES sutarties 2-ąjį straipsnį, kalbantį apie mažumų atstovų teises. – Jei Komisija norėtų, ji rastų būdą parodyti poziciją.“

„Facebook“ nuotr./Europarlamentarė olandė Sophie in 't Veld
„Facebook“ nuotr./Europarlamentarė olandė Sophie in 't Veld

S.in 't Veld teigimu Europos Parlamentas galėtų patvirtinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos pataisą ir užtikrinti, kad nepilnamečių apsauga negalėtų tapti pretekstu diskriminuoti LGBT bendruomenę.

„Kai Rusija priėmė „propagandos“ įstatymą, netrūko kritikos. Bet kai toks įstatymas galioja ES šalyje, viskas tarsi gerai. Diena, kai Lietuva įstojo į ES, man buvo viena geriausių gyvenime.

Manėme, kad mes, gėjai, dabar būsime saugūs. Tačiau dabar ES atrodo kaip elito klubas, kuriame neva nepridera supeikti šalių narių, kurios negražiai elgiasi“, – „EU Observer“ teigė V.Simonko.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų