Laiške, kurį pasirašė 69 europarlamentarai ir dar apie 20 politikų iš ES valstybių, pabrėžiama, kad Vokietijos vyriausybė, plėtodama dujotiekį, skaldo ES nares, nors Bendrijai kaip niekada anksčiau reikia susitelkimo.
„Prašome jūsų, ponia kanclere, kad jūsų vyriausybė persvarstytų ir pakeistų savo politiką dėl „Nord Stream 2“. Liaukitės stabdę darbus, susijusius su Dujų direktyva. Paremkite Europos Komisijos, Europos Parlamento poziciją. Leiskite Rusijos prezidentui suprasti, kad Vokietija rems savo ES partneres ir Ukrainą. Rinkitės europietišką kelią, o ne „Vokietija svarbiausia“ kelią“, – rašoma laiške A.Merkel.
Laišką inicijavo Lietuvos europarlamentaras liberalas Petras Auštrevičius kartu su vienu Vokietijos Žaliųjų lyderių Reinhardu Butikoferiu, kreipimąsi palaikė ir kiti Lietuvos atstovai Europarlamente, išskyrus Viktorą Uspaskichą, Rolandą Paksą ir Valdemarą Tomaševskį.
Kreipimesi pabrėžiama, kad patikėdama iki 80 proc. dujų tiekimo Rusijos koncernui „Gazprom“, Vokietija susilpnins savo energetinę nepriklausomybę, tai turėtų rimtų pasekmių ES energetiniam saugumui. Vokietija kritikuojama, jog ignoruoja šias problemas, apie kurias įspėja Baltijos Šalys, NATO, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV).
„Naudą iš „Nord Stream 2“ gautų Kremlius, „Gazprom“ ir galbūt kelios Vakarų kompanijos. Užbaigus „Nord Stream 2“, ant Vokietijos pečių gultų sunki politinė našta. Ar tai yra Vokietijos interesas? Ar Vokietija vykdo įsipareigojimus Europai, keldama specifinius interesus virš bendrų europinių interesų?“, – rašoma kreipimesi.
„Elgdamasi trumparegiškai, Vokietija pamina ES solidarumo principus (...). Jūsų vyriausybė nesivadovauja teisingais prioritetais, ponia kanclere. Prašome, pakeiskite kursą!“, – dokumente raginama Vokietijos vyriausybės vadovė.
Bendras Rusijos ir Vokietijos projektas kelia nuogąstavimus, jog Rusija įgis pernelyg didelę kontrolę Europoje, ypač pakenkdama Lenkijai ir Ukrainai. A.Merkel praėjusią savaitę lankėsi abejose šiose šalyse – pasak ekspertų, jos susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka darbotvarkėje buvo ir dujotekio plėtros projekto klausimas.
Beveik 10 mlrd. eurų vertės 1230 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas bus 55 mlrd. kubų dujų per metus, turėtų būti baigtas iki 2020 metų pradžios. Jis bus nutiestas greta jau veikiančio Rusijos eksporto dujotiekio ir padvigubins jo pajėgumą.
