Už šią rezoliuciją, kuri, tiesa, neįpareigoja EK imtis jokių veiksmų, bet prisideda prie bendrų diskusijų šia tema, balsavo 384 politikai, jai nepritarė 153, susilaikė vos 12. Taip europarlamentarai stojo kai kurių Europos Sąjungos (ES) narių, kurios ėmė reikšti pageidavimus nustoti dukart per metus sukioti laikrodžių rodykles, pusėn.
Tiesa, jie nesutaria, kokios tvarkos laikytis vietoj to – leisti valstybėms elgtis savaip ar visoms vienodai, gyventi pagal žiemos ar vasaros laiką. Nors pripažįstama, kad nemažai žmonių dėl laiko keitimo patiria sveikatos sutrikimų ir įvairių nepatogumų, ne vienas politikas siūlo prieš imantis pokyčių atlikti visapusiškus tyrimus.
Strasbūre posėdžiaujantis EP ketvirtadienį prieš balsavimą surengė diskusiją apie vasaros laiko privalumus ir trūkumus.
XXI amžiuje nebeaktualu?
Diskusijos pradžioje kalbėjusi ES transporto komisarė slovėnė Violeta Bulc atkreipė dėmesį, jog įvairūs tyrimai kalba apie laiko keitimo poveikį sveikatai – kai kurie žmonės dėl to kenčia. Kita vertus, ilgesnis šviesus paros metas vasaromis gali atnešti ir naudos, mat žmonės gali daugiau laiko skirti laisvalaikiui.
„Yra dvi galimybės – arba sustabdyti laiko keitimą, arba palikti direktyvą nepakeistą. Jei pasirinktume pirmą variantą, reikėtų nuspręsti, kada nutraukti – ar po paskutinio pakeitimo į žiemos laiką, ar po paskutinio pakeitimo į vasaros laiką“, – kalbėjo V.Bulc.
Komisarė taip pat priminė, kad gruodį laikrodžių sukiojimo klausimas vienos ES narės (ji nenurodė, kurios) prašymu buvo aptartas Taryboje. Bendrijos šalys buvo paklaustos, ar kuri nors būtų už vasaros laiko atsisakymą. Teigiamai esą atsakė vienintelė – minėtoji.
Vienas aktyviausių agitatorių už laiko keitimo atsisakymą, Teisės reikalų komiteto vadovas, Europos liaudies partijos (EPP) frakcijos atstovas čekas Pavelas Svoboda tvirtino, kad tai yra svarbi problema: apie 20 proc. skundžiasi sveikatos sutrikimais po laikrodžių rodyklių persukimo. Anot jo, tiesioginės ir netiesioginės šio veiksmo išlaidos siekia 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto.
Žaliųjų atstovės prancūzės Karimos Delli žodžiais, dėl laiko keitimo daugeliui ne tik trūksta miego, kyla įvairių sveikatos problemų, bet ir suprastėja saugumo keliuose situacija, o transporto kompanijos patiria administracinių išlaidų. „Kodėl ES taip kankina savo piliečius?“ – retoriškai klausė olandė Annie Schreijer-Pierik. Žaliųjų atstovė suomė Heidi Hautala pabrėžė, esą laiko keitimą pajunta net gyvūnai, pavyzdžiui, buvo pastebėti pokyčiai drozofilų (vaisinių muselių) elgesyje.
Laikrodžių rodyklės buvo pradėtos sukioti praėjusio amžiaus pradžioje, siekiant sutaupyti energijos ir vasaros vakarais prailginti šviesųjį paros laiką. Tačiau, pasak socialdemokratės suomės Miapetros Kumpulos-Natri, tai yra praėjusio amžiaus atgyvena. Su tuo sutiko ne vienas politikas – esą taupyti galima vien dėl efektyvesnio energijos naudojimo ir modernėjančių technologijų.
Europos kairiųjų grupės narė Maria Lidia Senra Rodriguez, atremdama argumentą, esą ilgesnius vakarus galima išnaudoti laisvalaikiui ir pramogoms, pasiūlė geriau paskirstyti darbus, užuot kaitaliojus laiką.
Kalbama, kad rodyklių persukimas padeda vakarais sutaupyti energijos, bet juk reikia įjungti šviesą rytais! – aiškino liberalų ir demokratų atstovė vokietė Gesine Meissner.
„Kalbama, kad rodyklių persukimas padeda vakarais sutaupyti energijos, bet juk reikia įjungti šviesą rytais! – aiškino liberalų ir demokratų atstovė vokietė Gesine Meissner. – O koks poveikis klimatui? Daug žmonių kenčia dėl sveikatos sutrikimų. suprastėja miegas, rezultatai mokyklose, pieno primelžiama 10 proc. mažiau. Kaitaliodami laiką kišamės į vidinį laikrodį. 150 šalių netaiko vasaros laiko. Neturime būti kvailesni už prezidentą Vladimirą Putiną (Rusija yra nustojusi sukioti laikrodžius – red. past.).“
Kitas vokietis, EPP frakcijos narys Dieteris Lebrechtas Kochas taip pat pasigedo logikos: „Para trunka 24 val., taigi įvesdami vasaros laiką nieko nelaimime. Būna daugiau gražių vakarų, daugiau dienos šviesos? Nesuprantu tokių argumentų. Juk kokių nepatogumų kyla!“
Jokiai frakcijai nepriklausantis lenkas Januszas Korwinas-Mikke prisiminė dar prieš 60 metų, kai komunistų režimas įvedė vasaros laiką, aiškinęs, koks kvailas šis sprendimas, bet niekas neklausė. Laiko kaitaliojimas, jo žodžiais, lyg specialaus kalendoriaus įvedimas – istorija rodo, kad juos vis tekdavo atšaukti. Žaliųjų atstovas estas Indrekas Tarandas tvirtino, esą laiko keitimą mėgo ir Adolfas Hitleris, ir Josifas Stalinas. „Gamtos įstatymai svarbesni. Keisdami laiką elgiamės šamaniškai. Išgyvensite ir be vasaros laiko!“ – tikino jis.
Pasiskundė dėl valandos skirtumo tarp Rygos ir Briuselio
„Jei dabar EK pateiktų pasiūlymą keisti laiką dukart per metus, pasipriešintume kaip juokingam“, – įsitikinusi EPP frakcijos narė Henna Virkkunen.
Ne vienas kalbėtojas griebėsi ironijos. „Kai girdžiu apie visus siaubingus scenarijus, prisimenu JAV atliktą tyrimą, kad laiko keitimas sumažina problemas, o ne sukelia, – tvirtino kitas šios frakcijos atstovas vokietis Werneris Langenas. – Turime įvertinti visus argumentus. Ar kalbame apie kokią mėnulio pilnatį? Beje, 25 proc. gyventojų negali per pilnatį užmigti.“
Ir J.Foster, ir kai kurie kiti politikai siūlė neeikvoti laiko diskusijoms apie laikrodžių sukiojimą, o susitelkti į svarbesnius klausimus.
Europos konservatorių ir reformistų frakcijos atstovas latvis Robertas Zile atkreipė dėmesį, kad šis klausimas – labai populiarus tarp piliečių, todėl jį galima panaudoti kitąmet vyksiančių rinkimų kampanijai. „Esu nustebęs, kad vienos valandos pakeitimas taip paveikia sveikatą, – reaguodamas į P.Svobodos pateiktą statistiką, teigė jis. – Reiškia, mes, kurie kas savaitę keliaujame iš Latvijos į Briuselį, stipriai kenčiame dėl valandos skirtumo.“ Politikas paragino „arba parengti protingą tyrimą su išvadomis, arba nutraukti šią diskusiją“.
Kad reikia išsamaus ir visapusiško tyrimo apie laiko keitimo poveikį – ar tai tikrai kenkia sveikatai, ar padeda sutaupyti energijos ir pan., sutiko ne vienas europarlamentaras. Tačiau tokią mintį sukritikavo tos pačios frakcijos atstovė britė Jacqueline Foster – esą papildomi vertinimai yra pinigų švaistymas. „Esu dirbusi avialinijų pramonėje. Reiškinys, kai po ilgo skrydžio susikaupia nuovargis, yra kas kita. Logiškas sprendimas buvo suderinti veiksmus ir visur rodykles sukti tuo pačiu mmetu. Manęs mokslininkų išvados neįtikina“.
Ir J.Foster, ir kai kurie kiti politikai siūlė neeikvoti laiko diskusijoms apie laikrodžių sukiojimą, o susitelkti į svarbesnius klausimus. Italas Angelo Ciocca net išsitraukė didžiulį ciferblatą, pademonstravo, kaip būtų galima valanda atsukti laiką, sutaupyti apie 250 mln. eurų (Italija tuo esą labai apsidžiaugtų) ir imtis rimtų problemų, pavyzdžiui, pabėgėlių.
Vyriausybė suabejojo, ar laiką keisti privaloma
Lietuva yra viena iš valstybių, garsiausiai reikalaujančių ją pakeisti minėtą direktyvą. Vyriausybė gruodį paskelbė inicijuojanti diskusijas ES lygiu dėl vasaros laiko direktyvos, visų pirma – ar šis dokumentas apskritai numato prievolę sukioti laiką. Tokius planus parėmė ir Seimas. Už nutarimą, kad Lietuva pati galėtų nuspręsti, ar jai įvesti vasaros laiką, balsavo 76 parlamentarai, po 7 buvo „prieš“ ir susilaikė. Be to, Vyriausybei pasiūlyta esant reikalui atlikti gyventojų sociologinę apklausą dėl vasaros laiko taikymo.
Klausimą dėl laiko sukiojimo ėmė kelti ir kai kurios kitos narės. Atsisakyti vasaros laiko panoro Suomija (atitinkamą iniciatyvą savo parašais parėmė per 70 tūkst. gyventojų), Estija, Lenkija.
Perėjimą prie vasaros laiko Bendrijoje reglamentuoja EP direktyva, kuri persvarstoma kas penkerius metus. Vasaros laikas visose bloko narėse galioja nuo paskutinio kovo sekmadienio, kai 4 val. laikrodžio rodyklės persukamos valandą į priekį, iki paskutinio spalio sekmadienio, kai 3 val. laikrodžio rodyklės persukamos valanda atgal.
