Iki lapkričio, kai balsuos amerikiečiai, dar toli, tačiau pastebima, kad Europoje tiek diplomatai, tiek analitikai jau, regis, sutaria, jog D.Trumpas triumfuos ir bus perrinktas.
Tikėtina, kad Demokratų partijos nominaciją laimės socialistu save vadinantis Bernie Sandersas, o tokiu kandidatu per rinkimus turėtų būtų nesunku išgąsdinti amerikiečius rinkėjus.
Vis dėlto Europoje sutariama ir dėl to, kad D.Trumpo pergalė rinkimuose greičiausiai reikštų dar dramatiškesnius pokyčius tarptautinėje politikoje. Esą įmanomi tokie skilimai, kurių atitaisyti jau nebebus įmanoma, tad Senajam žemynui reikia ruoštis ir patiems niūriausiems scenarijams.
„Trumpo perrinkimas reikštų esminius pokyčius. Aštuoneri metai politikoje yra ne klaida, o era. Jo pergalė parodytų, kokia dabar yra Amerikos demokratijos realybė“, – teigė prancūzų analitikas Francois Heisbourg'as.
Žala pasitikėjimui Amerika
Miunchene JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo raginimus susitaikyti su amerikiečių lyderyste pasaulyje ir „tikrove“ palydėjo tyla. Tradiciniai Amerikos sąjungininkai nėra tikri, kad galės kliautis Jungtinėmis Valstijomis per antrąją D.Trumpo kadenciją.
Negana to, nujaučiama, kad įmanomos labiau apčiuopiamos skyrybos, nors jau dabar nesutariama tokiais svarbiais klausimais kaip kova su klimato kaita, santykiai su Iranu, prekyba ir „Huawei“ veikla Vakaruose.
Miuncheno konferencijos direktorius, buvęs Vokietijos ambasadorius Vašingtone Wolfgangas Ischingeris ir pats atkreipė dėmesį į D.Trumpo priešiškumą partneriams Europoje, paklausdamas: „Kodėl atrodo, kad mes gyvename skirtingose planetose?“
Diplomatų ir analitikų teigimu, per antrąją kadenciją D.Trumpas, ko gero, pasijustų dar laisviau ir sąjungininkų nuomonės tarptautinėje arenoje iš viso nebepaisytų.
Wolfgangas Ischingeris atkreipė dėmesį į D.Trumpo priešiškumą partneriams Europoje, paklausdamas: „Kodėl atrodo, kad mes gyvename skirtingose planetose?“
Vokietijoje net buvo girdimi svarstymai, kad po rinkimų D.Trumpas galėtų visiškai rimtai įgyvendinti savo grasinimą išvesti JAV iš NATO – Europos saugumui itin svarbų aljansą, pernai atšventusį 70-ąjį jubiliejų.
„Pasitikėjimas JAV būtų siaubingai mažas, ir jo perrinkimas pakenktų Aljansui dviem būdais. Pirma, Trumpas netiki aljansais, antra, jis taip pat labai nenuspėjamas. Niekas, įskaitant Trumpą, nežino, kaip bus elgiamasi, o nenuspėjamumas didina nepatikimumą“, – svarstė F.Heisbourg'as.
Vienas įtakingas Europos diplomatas „The New York Times“ tvirtino, kad D.Trumpo pergalės pasekmės būtų didelės būtent europiečiams, o tyrimų centro „Brookings Institution“ analitikė Amanda Sloat pritarė – esą per antrąją kadenciją chaoso būtų dar daugiau.
„Trumpas jau yra abejojęs Amerikos įsipareigojimais NATO. Tai labai pakenkė pasitikėjimui. Po vienos kadencijos situaciją būtų galima pataisyti, bet aštuoneri metai padarytų didžiulę žalą“, – tvirtino A.Sloat.
Kai nori, bet kažin ar gali
Anot Johno Hopkinso universiteto Tarptautinių studijų mokyklos profesoriaus Danielio Hamiltono, europiečiai per plauką 2016 metais D.Trumpo iškovotą pergalę vertino kaip galimą laikiną kluptelėjimą.
„Bet jei amerikiečiai jį perrinks, tai jau bus strateginis sprendimas. Tiesa, sunku žinoti, ką europiečiai dėl to darytų“, – teigė D.Hamiltonas.
Ir iš tiesų: jei diagnozę nustatyti lengva, tai apsispręsti dėl gydymo sunkiau. Vis dėlto vis garsesni svarstymai, esą Europai laikas vystyti „strateginę autonomiją“ ir išsiugdyti „apetitą galiai“ – tai ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio žodžiai.
„Antroji Trumpo kadencija reikštų dar ketverius metus politikos „Amerika pirmiausia“. Europa dar geriau suprastų, kad tvarkytis jau turi pati“, – sako tarptautinio tyrimų centro „Chatham House“ direktorius Robinas Niblettas.
Per konferenciją Miunchene Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, galima sakyti, maldavo europiečius į tokius iššūkius kaip Rusija ar Kinija žvelgti užsidėjus europietiškus, o ne transatlantinius akinius.
Daug atviriau apie D.Trumpo administracijos vienašališkumą kalbėjo Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris: „(Amerika) vėl didi, nors ir kaimynų bei partnerių sąskaita. Mums visiems žalingas toks mąstymas ir tokie sprendimai.“
Europoje ne visi liūdėtų, jei D.Trumpas būtų perrinktas. Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kurios gyveno už „geležinės uždangos“, dabartinis JAV prezidentas gana populiarus.
Visgi kalbėti apie galingesnę Europą – viena, o iš tikrųjų kurti patikimas saugumo alternatyvas – visai kas kita. Tad Senajam žemynui reikės rasti būdų arba sutarti su D.Trumpu, arba bandyti veikti jį apeinant – atvira konfrontacija labai rizikinga.
„Yra daug kalbų apie strateginę retoriką, naudojama retorika apie išsilaisvinimą. Tačiau nėra sutarimo, kokie yra europiečių bendri interesai. Tikėtina, jog nebus nuveikta pakankamai, kad planus būtų galima rimtai vertinti“, – svarstė D.Hamiltonas.
Savo ruožtu Maskvos Carnegie centro direktorius Dmitrijus Treninas pastebi, kad perrinkus D.Trumpą JAV užsienio politikos kryptis dar labiau sustiprėtų. Esą D.Trumpo įpėdiniui būtų beveik neįmanoma šią kryptį pakeisti.
„Tokie pokyčiai didesnę įtaką padarytų ne JAV priešams, o sąjungininkams. Europa neturi kur dingti. Ji negali stovėti ant savo kojų ir nebus supergalia, tad turės priimti naujas santykių su Trumpo Amerika sąlygas“, – kalbėjo D.Treninas.
Žinoma, Europoje ne visi liūdėtų, jei D.Trumpas būtų perrinktas. Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kurios gyveno už „geležinės uždangos“, dabartinis JAV prezidentas gana populiarus.
Vis dėlto ir tokios valstybės neramiai reaguoja į D.Trumpo pareiškimus apie NATO ir nerūpestingus jo žvilgsnius į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Europoje atsakymų į klausimus apie Trumpo Ameriką yra daug, nes čia yra tiek daug skirtingų šalių interesų“, – taikliai pastebėjo Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto gynybos ekspertė Claudia Major.