Kaip ir likęs pasaulis, Europos Sąjunga sunkiai pluša stengdamasi iššifruotą naująjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris, regis, kiekvieną dieną užsipuola vis naują valstybę – ar sąjungininkę, ar priešininkę.
Senajame žemyne rusenusios viltys, kad D.Trumpas buvo tik įžūlus kandidatas, kad po inauguracijos jis nusiramins, gęsta, o jas keičia nerimas ir sumišimas, kaip reaguoti į šio turtuolio pasisakymus.
O kalba jis daug. Kad D.Trumpas sieks peržiūrėti tarptautines prekybos sutartis ir užims griežtą poziciją imigracijos klausimais, beveik neabejota, tačiau pasaulį kol kas stebina tai, kad JAV prezidentas atakuoja kone visus.
Meksika, Vokietija, Irakas – šių šalių lyderiams negailėta įžeidimų. Kinija ir Iranas buvo įvelti į žodžių karą. O telefoninis pokalbis su Australijos premjeru Malcolmu Turnbullu virto nedidele diplomatine krize.
Tiesa, apie NATO D.Trumpas jau kalba gerokai švelniau. Tačiau daugeliui kitų tarptautinių institucijų ir organizacijų – pavyzdžiui, tai pačiai ES – jis demonstruoja tik panieką.
D.Trumpas įsitikinęs, kad likęs pasaulis išnaudoja Ameriką, ir žada, jog to daugiau nebus.
Liaupsių JAV prezidentas negaili tik populistams ir autokratams – britų nacionalistui Nigelui Farage'ui, Filipinų prezidentui Rodrigo Duterte, Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui.
D.Trumpas įsitikinęs, kad likęs pasaulis išnaudoja Ameriką, ir žada, jog to daugiau nebus. Ketvirtadienį per nacionalinius maldos pusryčius jis nugriaudėjo: „Mumis naudojasi beveik visos pasaulio šalys. Daugiau tokie dalykai nevyks.“
Donaldo Tusko laiškas
Tokiame grėsmingame fone kai kurie ES lyderiai jau ragina kolegas pripažinti, kad D.Trumpas kelia pavojų ne tik 70-mečiui europinės integracijos bei saugumo projektui, bet ir visai liberaliai demokratijai.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas sujudino Bendrijos šalių sostines, kai šią savaitę parašė laišką 27 iš 28 bloko narių lyderiams.
Laiške D.Tuskas pareiškė, kad D.Trumpo administracija Bendrijai kelia grėsmę, lygiavertę pavojams, kuriuos sukuria vis galingesnė Kinija, agresyvi Rusija ir „Vidurio Rytų bei Afrikos karai, teroras bei anarchija“.
Jungtinės Karalystės, kuri išstos iš ES, EVT vadovas nepaminėjo – dar ir dėl to, kad šios šalies premjerė Theresa May entuziastingai nuskubėjo į Vašingtoną, kur susitiko su D.Trumpu. Pastarasis šalia britės toliau peikė Bendriją.
„Nerimą keliantys naujosios administracijos pareiškimai verčia ateitį labai nenuspėjama. Pokyčiai Vašingtone stato ES į nepatogią padėtį, nes naujoji administracija, panašu, pasirengusi suabejoti 70 metų JAV vykdyta politika“, – rašoma D.Tusko laiške.
Vaistai kenkia labiau nei liga
Garsus Italijos diplomatas Stefano Stefanini, tiesa, mano, kad D.Tuskas „linkęs perdėti“ – esą svarbu ir tai, jog jis yra lenkas, kuris natūraliai įtariai žvelgia į D.Trumpo flirtą su V.Putinu.
„Bet jo žodžiuose yra tiesos, nes D.Tuskas nori pažadinti apsimiegojusį elitą Briuselyje, kuris, jo manymu, nekreipia pakankamai dėmesio į „Brexit“, D.Trumpą ir dešiniuosius populizmus“, – teigė S.Stefanini.
Kiti tvirtina, kad D.Tuskas realistiškai reaguoja į naujosios Baltųjų rūmų administracijos keliamus pavojus.
Europos užsienio ryšių tarybos direktorius Markas Leonardas tarp tokių grėsmių mato atvirą protekcionizmą, panieką Europos Sąjungai, neaiškų požiūrį į NATO.
Europiečiai D.Trumpą vertina kaip didžiausią grėsmę pasaulinei tvarkai ir europiniam idealui, kaip turėtų būti organizuojamas pasaulis.
„D.Trumpas yra pirmasis JAV prezidentas nuo ES įkūrimo, nepritariantis glaudesnei eurointegracijai. Ne tik tai – jis aktyviai priešinasi Bendrijos projektui ir mano, kad Amerikai būtų naudingas šio bloko žlugimas.
Europiečiai D.Trumpą vertina kaip didžiausią grėsmę pasaulinei tvarkai ir europiniam idealui, kaip turėtų būti organizuojamas pasaulis. JAV iki šiol buvo svarbiausia užtvankos prieš tokius D.Tusko minimus iššūkius kaip Rusija, Kinija ir radikalus islamas dalis.
O D.Trumpas ne kovoja su šiais iššūkiais, o, regis, juos net sustiprina. O tai išties gąsdina. Jausmas toks, lyg staiga suprastum, kad vaistai, kuriuos vartoji, tau kenkia labiau nei pati liga“, – aiškino M.Leonardas.
Požiūris kelia nerimą
Pats JAV prezidentas savo konfrontacinį diplomatinį stilių vadina būtinu: „Pasaulis turi problemų, bet mes jas išspręsime, ok? Aš darau būtent tai – aš taisau dalykus.“
Aišku, ir anksčiau yra buvęs laikotarpių, kai Europoje JAV politika, ypač užsienio, buvo laikoma žalinga – Senajame žemyne priešintasi George'o W.Busho administracijos surengtai invazijai į Iraką 2003 metais.
„Tačiau D.Trumpo išpuoliai daug ambicingesni, be to, jis smūgiuoja tokiu metu, kai Europoje ir taip daug vidinių aistrų. Jis vienija pajėgas su baisiausiomis ir tamsiausiomis Europos šalių visuomenių dalimis, o visos jos nori, kad ES žlugtų“, – tvirtino M.Leonardas.
Londono universiteto Orientalistikos ir afrikanistikos studijų mokyklos profesorė Leslie Vinjamuri sutinka, kad D.Trumpo požiūris į Europą kelia nerimą.
„Amerikos strategija Europos atžvilgiu visada buvo svarbi, bet iki šiol buvo stengiamasi padėti Europai. JAV buvo tas skėtis, kuris vienijo Vakarų aljansą. Bet europiečiams kalbėtis su Rusija ir Kinija daug sunkiau, kai už nugaros nėra amerikiečių“, – svarstė L.Vinjamuri.
Keikia Vokietiją ir ES
Galiausiai būtina nepamiršti Vokietijos ir euro. Europiečiai jau įprato Vokietiją vertinti kaip ES vėliavnešę – didžiausią, turtingiausią ir įtakingiausią Bendrijos narę.
Nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel nepratusi prie atviros lyderystės, perrinkimo ateinantį rudenį sieksianti politikė yra praktiška, pragmatiška ir atsidavusi ES projektui. Patys vokiečiai irgi labai vertina Bendriją ir bendrą valiutą – eurą.
Tad Berlyną siutina D.Trumpo išpuoliai prieš A.Merkel dėl pastarosios migracijos politikos, taip pat – pareiškimai, esą Vokietija naudojasi ES savo tikslais.
Protekcionistinė Amerika, kuri keikia laisvąją prekybą, tikrai nėra naudinga Vokietijai.
Kanclerę papiktino D.Trumpo įsteigtos Nacionalinės prekybos tarybos direktoriaus Peterio Navarro komentarai, esą Vokietija išnaudoja „labai nuvertintą“ eurą, siekdama pranašumo prieš prekybos partnerius.
Taip, Vokietija labai priklausoma nuo eksporto ir kartais užsitraukia kaimynų nemalonę. Bet A.Merkel pabrėžia, kad euro vertė visoms šią valiutą naudojančios šalims yra vienoda, o ją nustato ne Berlynas, o Europos centrinis bankas, kuris yra nepriklausomas.
Šiaip ar taip, protekcionistinė Amerika, kuri keikia laisvąją prekybą, tikrai nėra naudinga Vokietijai.
Čia pat – ir Tedo Mallocho, kuris gali būti paskirtas JAV ambasadoriumi ES, pasisakymas. „Brexit“ palaikęs T.Mallochas viešai sako: „D.Trumpui nepatinka organizacija, kuri yra supranacionalinė ir nerenkama, kurioje biurokratai daro ką nori, ir kuri, atvirai kalbant, nėra normali demokratija.“
T.Mallochas taip pat yra pavadinęs Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį „labai adekvačiu kokio nors Liuksemburgo miesto meru“, pareiškęs, kad euro zona žlugs, ir palyginęs Bendriją su Sovietų Sąjunga.
Vilnius susilaiko nuo komentarų
Sausio pabaigą postą palikęs dabar jau buvęs JAV pasiuntinys ES Anthony Gardneris įsitikinęs, kad aplinkiniai D.Trumpui piešia Bendriją kaip „nefunkcionuojančią karikatūrą“, nors net Jungtinės Karalystės, kuri pasirinko išstoti iš ES, premjerė Th.May nenori, kad blokas iširtų.
A.Gardnerio teigimu, EVT pirmininkas D.Tuskas neklysta bandydamas atkalbėti tokias ES šalis kaip Lenkija ir Vengrija nuo dvišalių sutarčių su JAV pasirašymo.
Tokie susitarimai pagal ES įstatymus būtų neteisėti, bet, pavyzdžiui, Kinija ir Rusija irgi nuolat siekia dvišalių ryšių, ignoruodamas Bendriją.
O kaip Prancūzija? Paryžių, anot Europos reformų centro direktoriaus Charleso Granto, jaudina D.Trumpo elgesys: „Prancūzai mano, kad Rusija, Kinija ir dabar jau JAV siekia sunaikinti ES, o D.Tuskas siekia sutvirtinti europiečių solidarumą.“
Baltijos šalių lyderiai ir diplomatai iki šiol tyli bei nekomentuoja įvykių JAV.
Ar pavyks, nežinia. Pavyzdžiui, Baltijos šalių lyderiai ir diplomatai iki šiol tyli bei nekomentuoja įvykių JAV.
Lietuvoje nei prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei Užsienio reikalų ministerija žurnalistams ilgai neteikė jokių komentarų apie D.Trumpo įsaką dėl imigracijos ir pabėgėlių.
Prezidentūros pranešime apie D.Grybauskaitės išvyką į viršūnių susitikimą Maltoje santykių su JAV aptarimas net neminimas. Tik rašoma, kad Bendrija susiduria su „migracijos, saugumo iššūkiais, mažėjančiu Europos žmonių pasitikėjimu, stiprėjančiomis populistinėmis jėgomis“.
Vienintelis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis – socialdemokratas – feisbuke parašė, kad draudimai įsileisti imigrantus yra „negailestingas“.
„Tokie draudimai imigrantams prieštarauja mano įsitikinimams ir vertybėms. Palikti karo pabėgėlius likimo valai ir mirčiai yra mažų mažiausiai nekrikščioniška“, – rašė V.Andriukaitis.
Nekonvencinė diplomatija
Tiesa, jau Maltoje D.Grybauskaitė pagaliau pareiškė, kad dėl naujojo JAV prezidento D.Trumpo pareiškimų ES turėtų labiau kliautis savimi,
Kartu ji teigė, kad D.Trumpo pareiškimai socialiniuose tinkluose nebūtinai rodo JAV politikos pokyčius.
Dalia Grybauskaitė: „Mes jau Jungtinėse Tautose girdėjome JAV ambasadorės kalbą apie Ukrainą, joje išsakytas lygiai toks kaip mūsų požiūris į situaciją.“
„Tai, kas pareikšta internete, nebūtinai bus įgyvendinta, ir mes jau Jungtinėse Tautose girdėjome JAV ambasadorės kalbą apie Ukrainą, joje išsakytas lygiai toks kaip mūsų požiūris į situaciją.
Taigi aš manau, kad mums reikia labiau susitelkti ir mažiau reaguoti į tai, kas pareikšta internete“, – žurnalistams Maltoje sakė D.Grybauskaitė.
D.Trumpo elgesį ji apibūdino kaip „tviterinę“ diplomatiją.
„Kalbant apie naujojo prezidento pirmąją savaitę, mes sakome, kad ši savaitė buvo labai intensyvi, kitokia, matome, kad prasideda „tviterinės“ diplomatijos era. Tai reiškia spartesnę, greitesnę ir, ko gero, autentiškesnę diplomatiją. Taigi, su šitais iššūkiais reikės išmokti dirbti“, – kalbėjo Lietuvos vadovė.
Pasak jos, ES teks išmokti „nekonvencinės diplomatijos, skaityti viską, kas pasakyta internete ir labiau susitelkti, patiems prisiimti daugiau atsakomybės už Europos ateitį“.
