„Islamo valstybės“ pasekėjų gretos per pastaruosius 18 mėnesių smarkiai išaugo. Bent 100 merginų ir jaunų moterų iš Prancūzijos pastarosiomis savaitėmis prisijungė prie teroristų Sirijoje.
Išvykimas – tai ne vien paauglių užgaida. Tai – organizuotų radikalių įdarbinimo tinklų ilgų darbo mėnesių rezultatas, tikslingai siekiant rasti jaunų žmonių, dar tik ieškančių savo tapatybės.
Jos verčiamos sakyti tuos dalykus, kuriuos girdėjome.
Šie dažniausiai internete veikiantys tinklai siūlo merginoms įsidarbinti džihadistų šeimose žmonų padėjėjomis, auklėmis ir namų šeimininkėmis. Tokiu būdu sodinamos ir supinamos kelių kartų atstovų šaknys vienam ilgalaikiam tikslui – Islamo kalifatui.
Išėjusi iš namų persirengdavo burka
Tą dieną, kai išvyko į Siriją, Sahra vaikštinėjo palei geležinkelio platformą su dviem didelių gabaritų mokykliniais krepšiais, permestais per petį. Saugodamasi nuo vaizdą stebinčių saugumo kamerų, prancūzų paauglė susikišo plaukus į skarelę.
Vos prieš du mėnesius Nora, taip pat paauglė, jau irgi pradėjo įgyvendinti planą leistis į panašią kelionę. Ji vilkėjo panašiais drabužiais kaip ir Sahra.
Tik vėliau Noros brolis išsiaiškino, kad sesuo kasdien iš namų išeidavo, vilkėdama džinsus ir megztinį, tačiau netrukus persirengdavo visą kūną slepiančiais drabužiais.
Paauglių, keliaujančių prisijungti prie „Islamo valstybės“, kilmė labai įvairi, tačiau dauguma jų yra pirmos ar antros kartos imigrantai iš musulmoniškų šalių, neretai – iš baltųjų Prancūzijos sluoksnių.
Nepaisant „Islamo valstybės“ reiškiamos gilios neapykantos žydams, Sahros pavyzdys rodo, kad judėjimas patraukia net šios tautos atstovus.
Tėvams – pagrobtosios, valstybei – teroristės
Merginos į Siriją ir Iraką keliauja iš įvairių Europos valstybių. Manoma, kad 20–50 jaunuolių yra iš Didžiosios Britanijos.
Tačiau vadinamieji įdarbinimo tinklai ypač išplėtoti Prancūzijoje, kuri jau seniai turėjo problemiškus santykius su savo musulmonų bendruomene, viena didžiausių Europoje.
Sutrikusios šeimos pareigūnus įtikinėja, kad jų dukros yra pagrobimo aukos, tačiau pagal Prancūzijos įstatymus jos būtų traktuojamos kaip teroristės, todėl, jei grįžtų, būtų suimtos.
Pusmečiui užsidarė savo kambaryje
Nuo to laiko, kai dukra paliko namus, Sahros šeima su ja kalbėjo tris kartus. Tačiau paauglės motina Severine mano, kad šis bendravimas – viso labo teroristų scenarijaus dalis.
Aš niekada negirdėjau dukrą kalbant apie Siriją, džihadą. Tai mums lyg perkūnas iš giedro dangaus.
„Jos laikomos ten prieš jų valią, – tikina Severine, europietiškos kilmės prancūzė. – Jos verčiamos sakyti tuos dalykus, kuriuos girdėjome.“
Ali Mehenni šeima gyvena viename mažame miestelyje pietų Prancūzijoje – viename tų viduriniosios klasės namų raudonų čerpių stogu. Šeimos santykiai tapo įtempti, kai mergaitė pareikalavo dėvėti burką, todėl šešiems mėnesiams ji iškrito iš mokyklos ir užsidarė savo kambaryje su kompiuteriu.
Po to ji pradėjo lankyti naują mokyklą. Tėvams atrodė, kad dukra pagaliau suaugo: ji paprašė motinos padėti gauti pasą, nes norėjo įsidarbinti.
Kovo 11-osios rytą Sahra lyg tarp kitko pasakė tėvui, kad į mokyklą pasiims papildomų drabužių, mat draugėms pasakos, kaip dėvėti burką. Kamelis nurijo savo nerimą ir nuvežė dukrą į traukinių stotį. Tėvas ketino su ja ten susitikti tik prieš vakarienę, kaip darė kasdien.
Lyg perkūnas iš giedro dangaus
Stebėjimo kameros vėliau Sahrą užfiksavo Marselio oro uoste, besiruošiančią lipti į lėktuvą, skrendantį į Stambulą. Tą dieną, jau sėdėdama lėktuve, iš savo telefono ji skambino dar kartą – į turkišką numerį.
Iki sutemų paauglė negrįžo namo, nerimaujantys tėvai nuvyko į policiją. Kad nėra ne tik dukters, bet ir jos paso, tėvai pastebėjo tik kitą dieną.
„Viskas buvo apskaičiuota. Jie padarė viską, kad Sahra galėtų planuoti iki smulkiausių detalių, – sako jos motina Severine. – Aš niekada negirdėjau dukrą kalbant apie Siriją, džihadą. Tai mums lyg perkūnas iš giedro dangaus."
Trumpo skambučio iš Sirijos broliui metu Sahra papasakojo, kad yra ištekėjusi už 25 metų tunisiečio, kurį ką tik sutiko.
Nuo to laiko tėvai su Sahra telefonu kalbėjo vos du kartus, dar šiek tiek bendravo per „Facebook". Tačiau jie jau nebegali žinoti, ar su jais susirašinėja būtent dukra.
Kai tik pamačiau šį antrąjį „Facebook“ profilį, iškart pasakiau, kad ji išvyko į Siriją.
Sahra broliui pasakojo, kad Sirijoje daro tą patį, ką ir namuose – rūpinasi buitimi ir vaikais.
Ji neplanuoja grįžti į Prancūziją ir nori, kad motina priimtų jos religiją, pasirinkimą ir naująjį vyrą.
Suviliojo mergaičių fantazijomis
Noros šeima žino mažiau apie jos tylų kelią iš Prancūzijos, tačiau žymiai daugiau apie tinklą, kuris organizavo jos vienpusę kelionę į Siriją.
Nora – trečias iš šešių vaikų El–Bahty, imigranto iš Maroko, šeimoje, gyvenančioje turistų pamėgtame Avinjone. Paauglės tėvai yra praktikuojantys musulmonai, tačiau šeima nelaiko savęs griežtai religinga.
Mergina buvo užverbuota per „Facebook". Jos šeima tiksliai nežino, kaip tai buvo padaryta, tačiau išsiaiškino, kad dukra tapo propagandos auka. Jai buvo rodomi videofilmai, kuriuose žaidžiama paauglių mergaičių idealais ir fantazijomis, rodomos burką vilkinčios moterys, šaudančios iš kulkosvaidžių, Sirijos vaikai, žūstantys karo siaube.
Dvigubo gyvenimo nepastebėjo
Kai sausio 23-ąją Nora išėjo į mokyklą ir niekada negrįžo namo, jai buvo vos 15-a.
Kitą dieną jos vyresnysis brolis išsiaiškino, kad sesuo persivilkdavo burka pakeliui į mokyklą, kad turėjo antrą telefono numerį ir antrą „Facebook“ profilį.
„Kai tik pamačiau šį antrąjį „Facebook“ profilį, iškart pasakiau, kad ji išvyko į Siriją“, – sako Foadas.
Abejonių nebeliko, kai buvo sužinota, kad sesuo greituoju traukiniu keliavo į Paryžių, o tada išskrido į Stambulą.
Ne kovotojos, o reprodukcijos mašina
Galutinis Noros tikslas buvo įsilieti į „užsieniečių brigadą“ Nusra Front – „al Qaeda“ atšaką Sirijoje. Ji turėjo ištekėti, tačiau paauglė tam prieštaravo, todėl vis dar yra viena, auklėja džihadistų vaikus.
Merginos ten reikalingos ne kovai, o tik santuokai ir vaikams. Reprodukcijos mašina.
Nora sakė, kad nori grįžti namo. Todėl Foadas keliavo į Siriją, tačiau jam nebuvo leista sesers išsivežti.
„Merginos ten reikalingos ne kovai, o tik santuokai ir vaikams. Reprodukcijos mašina“, – padarė išvadą Foadas.
Prancūzijos saugumo pareigūnai praneša, kad organizuotas džihadistų tinklas verbuoja net vos 13–os metų europietes. Ir tada jos gauna kelialapį į kelionę – į pragarą.
