„Pilkasis kardinolas“: kaip viena Europos valstybė slapta padėjo kovoti Ukrainai

Bulgarija – viena skurdžiausių Europos Sąjungos narių. Dėl susiskaldžiusios vidaus politikos ir prorusiškų jos elito daugumos pažiūrų Sofija invazijos metu stengėsi pabrėžti, kad ji neginkluoja Ukrainos.

Tačiau ši ilgą laiką promaskvietiška laikyta šalis padėjo Ukrainai išgyventi Rusijos puolimą pirmaisiais karo mėnesiais: ji slapta tiekė didelius kiekius taip reikalingo dyzelino ir šaudmenų, leidiniui „Die Welt“ pareiškė atsakingi politikai.

Remdamasi išskirtiniais interviu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, buvusiu Bulgarijos ministru pirmininku Kirilu Petkovu ir jo finansų ministru Assenu Vasilijevu, vokiečių leidinys „Die Welt“ suformavo bendrą vaizdą apie tai, kaip Bulgarija ėmėsi veiksmų ir pasinaudojo tarpininkais, kad pernai kritiniu kovų metu aprūpintų Kyjivą gyvybiškai svarbiais ginklais, šaudmenimis ir dyzelinu.

Buvęs Bulgarijos ministras pirmininkas K.Petkovas ir finansų ministras A.Vasilijevas sakė, kad jų šalis praėjusį pavasarį per lemiamą trijų mėnesių laikotarpį suteikė Ukrainai 30 proc. sovietinio kalibro šaudmenų, kurių reikėjo Ukrainos kariuomenei, ir kartais net 40 proc. dyzelino.

Teigiama, kad K.Petkovas turėjo veikti slaptai, nes daugelis Bulgarijos politinės klasės atstovų, įskaitant jo koalicijos partnerius socialistus, atvirai simpatizavo Kremliui. Praėjus kelioms dienoms po to, kai vasario 24 d. prasidėjo vadinamoji Rusijos specialioji operacija Ukrainoje, jis atleido šalies gynybos ministrą, atsisakiusį invaziją vadinti karo veiksmu.

„Kirilas Petkovas pademonstravo savo sąžiningumą, ir aš visada būsiu jam dėkingas už tai, kad jis panaudojo visus savo politinius įgūdžius, kad rastų sprendimą“, – Vokietijos laikraščiui sakė D.Kuleba ir pridūrė, kad Bulgarijos vadovas „nusprendė būti teisingoje istorijos pusėje ir padėti mums apsiginti nuo daug stipresnio priešo“.

Karo pradžioje vietinės apklausos parodė, jog daugiau nei 70 proc. bulgarų baiminasi būti įtraukti į konfliktą ir nepritaria ginklų tiekimui Ukrainai. Nors Bulgarija ir turėjo dideles sovietinio kalibro ginklų ir amunicijos atsargas, kurių Kyjivui skubiai reikėjo.

„Apskaičiavome, kad maždaug trečdalis Ukrainos kariuomenei reikalingos amunicijos karo pradžioje buvo atgabenta iš Bulgarijos“, – minėtam leidiniui atskleidė K.Petkovas.

Anot D.Kulebos, ginklų siuntos pradėtos vežti balandžio viduryje po jo vizito Sofijoje. Tuomet Ukraina atrėmė pirmąjį Rusijos puolimą prieš Kyjivą, tačiau ginkluotosioms pajėgoms pavojingai trūko atsargų, nes didelė dalis paramos iš Vakarų dar nebuvo suteikta.

„Žinojome, kad Bulgarija turi didelį kiekį reikalingos amunicijos, todėl [buvau pasiųstas] parūpinti reikiamų medžiagų“, – leidiniui „Die Welt“ teigė D.Kuleba. Jis sakė, kad tai buvo „gyvybės ir mirties klausimas“, ir pridūrė, kad K.Petkovas atsakė, jog nors vidaus politinė padėtis „nėra lengva“, jis padarys „viską, kas nuo jo priklauso“.

Sofija niekada oficialiai nerėmė Kyjivo

Planui įvykdyti buvo nuspręsta, jog Sofija tiesiogiai netieks būtinų atsargų Kyjivui. Bulgarijos tarpininkams buvo leista parduoti siuntas Ukrainoje arba NATO valstybėse narėse. Ši Balkanų valstybė taip pat išlaikė atvirą oro kelią su Lenkija ir sausumos kelius per Rumuniją bei Vengriją.

„Už daugelį siuntų galiausiai sumokėjo Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė“, – rašė „Die Welt“, nenurodydamas šaltinių.

„AFP“/„Scanpix“/Buvęs Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas ir finansų ministras Assenas Vasilijevas

„Apskaičiavome, kad maždaug trečdalis Ukrainos kariuomenei reikalingos amunicijos karo pradžioje buvo atgabenta iš Bulgarijos“, – minėtam leidiniui atskleidė K.Petkovas.

Pašnekovų teigimu, per tarptautinius partnerius vykdytas dyzelino eksportas buvo dar slaptesnis, nes degalai, kuriuos Bulgarija gabeno į Ukrainą, buvo gaminami iš rusiškos naftos žaliavos, paruoštos naftos perdirbimo gamykloje, kurią valdo Rusijos bendrovė „Lukoil“.

K.Petkovas teigė, kad jie parodė, jog „pasaulis be priklausomybės ir baimės“ nuo Rusijos yra įmanomas.

„Sunkvežimiai ir cisternos reguliariai keliavo į Ukrainą per Rumuniją, o kai kuriais atvejais degalai taip pat buvo kraunami į krovininius traukinius“, – sakė A.Vasilijevas.

„Bulgarija tapo viena didžiausių dyzelino tiekėjų Ukrainai“, – pridūrė D.Kuleba.

Į tokius veiksmus Maskva atsakė triuškinančiomis kibernetinėmis atakomis ir žvalgybos puolimu (praėjusių metų kovo–birželio mėn. už šnipinėjimą buvo išsiųsta 70 Rusijos diplomatų), taip pat jau balandžio 27 d. nutraukė dujų tiekimą labai nuo jo priklausomai Bulgarijai.

Pasak K.Petkovo, gresianti energetikos krizė buvo išspręsta dviem suskystintų dujų tanklaiviais iš JAV. Tai tapo įrodymu Vašingtonui, kad ši Sofijos misija – tai „politinis signalas visai Europai, kad visada yra būdų, kaip išvengti priklausomybės nuo Rusijos“.

Praėjusių metų birželį K.Petkovo vyriausybė žlugo po balsavimo dėl nepasitikėjimo. Gruodį Bulgarijos parlamentas balsavo už tai, kad būtų oficialiai leista tiekti ginklus Ukrainai. Nuo šių metų pradžios „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla yra visiškai valdoma iš Bulgarijos ir siekia importuoti naftą iš kitų šalių.

K.Petkovas ir A.Vasilijevas sakė, kad jų antikorupcinė partija „Tęsiame pokyčius“ dalyvaus visuotiniuose rinkimuose – penktuosiuose per dvejus metus – kurie, tikėtina, bus paskelbti šį pavasarį. Kad ir kokie būtų jų rezultatai, K.Petkovas teigė, kad jie parodė, jog „pasaulis be priklausomybės ir baimės“ nuo Rusijos yra įmanomas.