Spalio 8 dieną „The New York Times“ paskelbė straipsnį pavadinimu „Itin slaptas Rusijos dalinys siekia destabilizuoti Europą, sako saugumo pareigūnai“.
Esą Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) dalinys Nr. 29155 yra „elitinis dalinys Rusijos žvalgybos sistemoje“, jam priklausantys agentai yra kvalifikuoti ardomojoje veikloje, sabotaže ir žmogžudystėse.
Rašoma, kad dalinio Nr. 29155 agentai vykdė destabilizacijos kampaniją Moldovoje, Bulgarijoje bandė nunuodyti ginklų prekeivį ir įvykdyti perversmą Juodkalnijoje.
Esą anksčiau Europos saugumo pareigūnai šiuos įvykius laikė pavieniais incidentais. Tačiau po 2018-ųjų kovą Jungtinėje Karalystėje įvykdyto buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimo, jie pradėjo suprasti dalinio veikimo principus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Metai po Skripalių apnuodijimo: mažai žalos ir ES–Rusijos santykiams, ir šnipų tinklui
„Grupė, žinoma kaip dalinys Nr. 29155, veikė mažiausiai dešimtmetį, tačiau Vakarų pareigūnai ją atrado tik neseniai. Žvalgybos pareigūnai keturiose Vakarų šalyse sako, kad nėra aišku, kaip dažnai dalinys yra mobilizuojamas, ir įspėja, jog neįmanoma žinoti, kada ir kur jo operatyvininkai smogs“, – rašo „The New York Times“.
„Stebina, kad rusai, GRU, šis dalinys laisvai jautėsi vykdyti šią ekstremaliai žalingą veiklą draugiškose šalyse. Tai šokiravo“, – laikraštis cituoja tapatybės nenorėjusį atskleisti Europos saugumo pareigūną.
Anot „The New York Times“, šio dalinio veikla atskleidžia, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovoja su Vakarais pasitelkdamas hibridinio karo priemones: propagandą, kibernetines atakas, dezinformaciją ir atvirą karinę konfrontaciją.
Anokia naujiena?
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius feisbuke rašo, kad tai, jog Kremlius užsiima Vakarų valstybių destabilizavimu, nėra naujiena.
„Darė tai Šaltojo karo metais, darė po SSRS žlugimo (ir prieš V.Putino atėjimą į valdžią), daro ir dabar. Žudynės visada buvo bendros priešiškos veiklos dalis, bet tik dalis.
Ir net pačios žudynės nebūtinai rengiamos vien destabilizavimo tikslu. GRU tuo irgi visada užsiiminėjo. Todėl žinia, kad dabar (tik dabar) neva yra sukurtas kažkoks slaptas dalinys, kuris neva ir užsiima visa destabilizacija, atrodo gana keistai“, – feisbuke rašė M.Laurinavičius.
Skripalių nuodytojų tapatybes atskleidęs tyrimų žurnalistas Sergejus Kanevas feisbuke klausė: „Kas nutiko su gerbiamu laikraščiu „The New York Times?“.
Pasak žurnalisto, laikraštis per pastarąjį mėnesį du kartus paskleidė melagingą informaciją: esą iš pradžių skelbė neteisingą čečėno nužudymu Berlyne įtariamo rusų agento tapatybę.
TAIP PAT SKAITYKITE: Buvusio čečėnų vado nužudymas Berlyne: vis daugiau siūlų veda į Rusijos specialiąsias tarnybas
„Dabar paskelbė apie kažkokį tai itin slaptą dalinį Nr. 29155, kuris Europos šalyse užsiima žmogžudystėmis, ir apie jo egzistavimą neva nežino net patys GRU agentai.
Brangūs kolegos, pranešu: 29155 – žinoma kovinė GRU dalis, įsikūrusi Maskvoje Parko gatvėje. Anksčiau vadinosi 161-asis Karinės žvalgybos specialistų parengimo centras. Dabar šnipams vadovauja Ašchabade gimęs generolas Andrejus Averjanovas, baigęs Karinės diplomatijos akademiją“, – rašo S.Kanevas.
Pasak žurnalisto, gerai paieškojus internete galima rasti daug A.Averjanovo asmeninės informacijos – nuo namų adreso iki mobiliojo telefono numerio. S.Kanevas rašė nesuprantąs, kas amerikiečių žurnalistams nutekina informaciją, ir kodėl jie jos nepatikrina.
Plačiau apie Rusijos specialiųjų tarnybų užkulisius skaitykite 15min interviu su S.Kanevu.
Šiek tiek perdėta?
Rusijos saugumo tarnybų ekspertas Markas Galeotti savo tinklaraštyje rašo tikįs, kad toks dalinys egzistuoja, tačiau mano, jog jo apibūdinimas kaip veikiančio visoje Europoje ir užsiimančio visapuse veikla „skamba šiek tiek perdėtai“.
Pasak analitiko, jei tai yra itin slaptas destabilizuojantis dalinys, tai reikštų, kad jis slypi už visko – nuo nužudymų iki kibernetinių atakų ar dezinformacijos. O tai, pasak M.Galeotti, reikštų „didžiulį ir platų įgūdžių bei pajėgumų rinkinį“.
Analitikas rašo, kad GRU yra linkusi turėti specialistų, gerai išmanančių savo sritį, o ne užsiimančių visais darbais, sekcijas. Be to, dėl poreikio bendradarbiauti su kitais daliniais, nebūtų įmanoma išlaikyti „The New York Times“ straipsnyje minimo slaptumo lygio.
Anot M.Galeotti, GRU laikosi operacijų vientisumo pagal teritorinius direktoratus. „Minimos operacijos peržengtų Pirmojo direktorato (Europos) ir Antrojo direktorato (anglakalbių šalių) jurisdikcijas.
Vykdant specifines misijas, pavyzdžiui, žmogžudystes ar kibernetines atakas, tai nėra problema. Tačiau kompleksinėms ir koordinuotoms operacijoms tai keltų rimtus jurisdikcijų ir saugumo klausimus. Tokiomis sąlygomis būtų labai sunku išlaikyti dalinį tokį slaptą“, – rašo M.Galeotti.
Pasak jo, tai panašiau į Rusijos „Specnaz“ pajėgų dalinį, užsiminantį žmogžudystėmis ir sabotažu.
„Maskva laiko save esančia politinio karo padėtyje, o įvairias slaptas agentūras – pagrindiniais šio konflikto veikėjais. Tačiau tai nereiškia, kad jie nori sunaikinti visus tarptautinės tvarkos pamatus, ar Europoje sukelti anarchiją“, – rašo M.Galeotti.