Anot diplomatinių šaltinių, Vokietijos kanclerės pasiūlymo nepalaikė nė vienas kitas premjeras, priklausantis dešiniuosius vienijančiai Europos liaudies partijai (EPP).
„Prieš A.Merkel įvyko savotiškas EPP sukilimas. Ji buvo sutarusi atiduoti socialistams Komisijos pirmininką, bet visi kiti EPP premjerai to nepalaikė“, – BNS sakė aukšto rango diplomatas, tiesiogiai susijęs su derybomis.
Dešiniųjų premjerai pareikalavo laikytis EPP pozicijos, kad pirminius partijos rinkimus laimėjęs M.Weberis būtų nominuotas Europos Komisijos pirmininku.
A.Merkel į derybas Briuselyje atvyko su planu, kurį kartu su kai kuriais kitais Europos politikais parengė Japonijos Osakos mieste vykstant Didžiojo dvidešimtuko susitikimui.
BNS žiniomis, pagal šį planą, Europos Vadovų Tarybos pirmininku būtų tapęs belgų premjeras Charles'is Michelis, M.Weberiui tektų Europos Parlamento pirmininko postas, o užsienio politikos vadove būtų nominuota Bulgarijos eurokomisarė Marija Gabriel.
„Osakos susitarimas žlugo. A.Merkel atsitraukė“, – sakė diplomatas.
Visgi vėliau paaiškėjo, kad kalbos apie F.Timmermanso kandidatūros mirtį buvo per ankstyvos. Jis pirmadienio rytą buvo vis dar minimas kaip pagrindinis pretendentas vadovauti naujajai Komisijai.
Pagal naujausius pirmadienio pranešimus bulgarė Pasaulio banko vadovė Kristalina Georgieva vadovautų Europos Vadovų Tarybai, Margrethe Vestager arba Ch.Michelis – Išorės veiksmų tarnybai o M.Weberis lygiomis teisėmis su Guy Verhofstadtu – Europos Parlamentui.
Ar tokia formulė įmanoma? Vienas diplomatas tik pusiau juokais pastebėjo: „Nemiegoję lyderiai gali sutikti su bet kuo.“
Vieša kritika F.Timmermansui
Viešai prieš A.Merkel ir kitų vadinamojo „Osakos plano“, suderėto per Didžiojo dvidešimtuko susitikimą, autorių planą pasisakė mažiausiai keturių šalių vyriausybių vadovai – bulgaras Boiko Borisovas, kroatas Andrejus Plenkovičius, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir airis Leo Varadkaras.
Dar anksčiau nepritarimą šiam planui, ypač – F.Timmermanso paskyrimui Europos Komisijos pirmininku, išsakė Lenkija ir Rumunija, šalys, kurių flirtą su teisės viršenybės principu anksčiau kaip Komisijos vicepirmininkas tyrė F.Timmermansas.
„Kaip EPP mes nepritariame paketui, suderėtam Osakoje. Manau, sąžininga teigti, kad priešinimosi tam pasiūlymui yra daug. Dauguma EPP premjerų nemano, kad taip lengvai, be kovos turėtume atiduoti Komisijos pirmininko postą“, – tvirtino Airijos ministras pirmininkas L.Varadkaras, regis, vadovavęs sukilėliams dešiniesiems.
Kai kurie Europos dešiniųjų atstovai įtaria, esą „Osakos planas“ buvo surašytas taip, kad nepakenktų A.Merkel ir jos ryšiams su koaliciniais partneriais Vokietijoje – socialdemokratais.
„Susitarimas geras Vokietijai, bet ne EPP. Kai kurie lyderiai sukilo prieš šį planą“, – „Politico“ teigė vienas ES diplomatas. Jo teigimu, kad EPP atstovai Europos Vadovų Taryboje sekmadienio vakarą pasitarimą rengė Latvijos delegacijos biuruose.
„EPP lyderiai ir vadovybė visiškai neremia siūlomo paketo, – pareiškė Kroatijos vyriausybės vadovas A.Plenkovičius, pridūręs, kad partija remia savo kandidatą M.Weberį į EK pirmininkus. – Socialistai ir liberalai bando diskredituoti Weberį be jokių rimtų argumentų. Derybos bus ilgos ir sekinančios.“
Skelbiama, kad „Osakos planą“ iš dalies padėjo inicijuoti buvęs Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas.
Jis esą paskambino socialistui Portugalijos premjerui Antonio Costai ir nupasakojo jam idėją, kuri, suprask, nesikirstų su Spitzenkandidat procesu, o EK pirmininko pareigas atiduotų socialistams.
A.Costa kartu su M.Schulzu susitarė veikti taip: socialistai turėjo susisiekti su M.Weberiu, kuris tuomet būtų pareiškęs paramą F.Timmermansui mainais į dvigubą kadenciją Europos Parlamento pirmininko pareigose – penkerius metus. Visgi jau akivaizdu, kad tokia schema keisis.
Lietuvai susitikime atstovaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu sakė, kad derybose reikia atsižvelgti ne tik į partijų pozicijas, bet ir geografinį atstovavimą bei lyčių balansą.
Ji žiniasklaidoje vis dar minima tarp potencialių kandidatų užimti Europos Vadovų Tarybos pirmininkės pareigas.
Naujo kompromiso paieškos tarp ES lyderių Briuselyje gali užsitęsti iki pirmadienio. Jei jiems nepavyks susitarti, liepą gali būti šaukiamas dar vienas neeilinis susitikimas.
Kaip viena iš galimų datų naujam Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui minima liepos 15-oji. Tokia data galėtų sujaukti naujojo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos planus. Dabar jis planuoja, kad pirmojo vizito į užsienį vyks liepos 16-ąją į Varšuvą.
Akivaizdu, kad nors EVT stengiasi surasti sprendimą, paralyžius įmanomas, o tuo pačiu – tikimybė, kad Taryba nesugebės susitarti iki dienos, kai naujasis Europos Parlamentas šią savaitę susirinks į pirmąją plenarinę sesiją. Jos metu EP turi išsirinkti naująjį pirmininką.
Tai dar labiau komplikuoja procesą. Kadangi ES sutartys reikalauja skiriant pareigūnus į svarbiausius postus atsižvelgti į tokius faktorius kaip geografija, gyventojų skaičius, lyčių balansas ir politinė priklausomybė, žalia šviesa būtent EP pirmajam žingsniui apribotų ES lyderių veiksmus derantis dėl kitų postų.
Derybos Briuselyje tęsėsi visą naktį, nors nebuvo ilgiausios EVT istorijoje – tokiomis vadinamos 2015-ųjų liepos diskusijos, kai kunkuliavo krizė dėl Graikijos ir jos skolų. Tada derėtasi visą naktį iki 10 val. ryto.
Pirmadienio rytą, po trumpos pertraukėlės, ES šalių lyderiai vėl grįžo į derybas ir jau 8 val. Lietuvos laiku sėdo pusryčiauti.
Tuo tarpu EVT pirmininkas Donaldas Tuskas per naktį keliskart susitiko su A.Merkel ir dar vienu „Osakos plano“ autoriumi, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Vieno diplomato teigimu, po pirmojo derybų raundo, net po pranešimų apie dešiniųjų sukilimą, šansai pasiekti susitarimą esą vertinami 50 proc.
Tačiau kitas diplomatas pripažino, kad pirmadienio rytą ES šalių lyderių pozicijos beveik nepasikeitė o liberalų ir socialistų nuomonės, panašu, derinamos. Paklaustas, kiek gali tęstis derybos, diplomatas atsakė: „Techniškai – visą dieną.“
„Prastai parengtas susitikimas“
Vienas prancūzų šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad A.Merkel ir kitų centro dešinės lyderių nesusikalbėjimo nebuvo laukiama.
„Šis viršūnių susitikimas buvo labai prastai parengtas“, – sakė vienas Europos diplomatas, pasipiktinęs tuo, kad trūko konsultacijų prieš sesijos maratoną.
Pretendentas turi užsitikrinti 21 iš 28 ES lyderių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų, paramą.
Pastaruosius penkerius metus Europos Komisijos vicepirmininko poste dirbęs F.Timmermansas vadovavo ES pastangoms įgyvendinti bloko teisinės valstybės viziją į autoritarizmą linkusiose rytinėse narėse ir užsitraukė jų nemalonę.
Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas laiške EPP frakcijos lyderiui Josephui Dauliui rašė, kad F.Timmermanso paskyrimas būtų „rimta ar netgi istorinė klaida“.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis savo ruožtu sakė: „Fransas Timmermansas yra Europą skaldantis kandidatas. Akivaizdu, kad jis nesupranta Centrinės Europos.“
Tačiau šaltiniai sakė, kad A.Merkel ir E.Macronas bando įtikinti rytines nares paremti jo kandidatūrą, kuri, jei bus patvirtinta, Europos Parlamento balsavimui galėtų būti pateikta trečiadienį.
Be to, panašu, kad per naktį F.Timmermanso šansai tapti naujuoju EK vadovu atgijo. Jį remiantys Bendrijos šalių lyderiai esą pasiryžo apeiti Višegrado ketverto ir Italijos priešinimąsi surinkdami kvalifikuotą balsų daugumą.
Kvalifikuotos balsų daugumos atveju reikia 55 proc. valstybių narių, atstovaujančių bent 65 proc. ES gyventojų, palaikymo.
Yra pranešimų, kad Slovakija ir taip nebalsuotų prieš F.Timmermanso kandidatūrą, o Lenkija, kurios politikai pirmadienį vienas po kito kritikuoja F.Timmermansą žiniasklaidoje, Italija bei dar kelios šalys esą nori slapto balsavimo.
Kitos šalys slapto balsavimo idėjai priešinsi – esą surasti kompromisą būtų naudingiau.
Per naktį F.Timmermanso šansai tapti naujuoju EK vadovu atgijo. Jį remiantys Bendrijos šalių lyderiai esą pasiryžo apeiti Višegrado ketverto ir Italijos priešinimąsi surinkdami kvalifikuotą balsų daugumą.
E.Macronas į viršūnių susitikimą atvyko nusiteikęs optimistiškai, pasiryžęs tęsti pastangas dėl valdžios pasidalijimo paketo, ir taip pat sakė, kad aukščiausiais postais po lygiai turėtų dalytis vyrai ir moterys.
28 lyderiai siekia susitarti dėl kandidatų į Europos Komisijos pirmininkus, Europos Vadovų Tarybos pirmininkus ir užsienio politikos vadovus.
„Pagal tai, kaip viskas pateikiama, tai nebus labai paprastos konsultacijos, švelniai pasakius“, – atvykusi sakė A.Merkel, įtakingiausia bloko lyderė.
Tačiau E.Macronas pakartojo F.Timmermanso, danų liberalės M.Vestager ir prancūzų konservatoriaus Michelio Barnier pavardes.
Jis pripažino, kad buvo „priešiškai nusiteikęs“ dėl kai kurių kandidatų, turėdamas mintyje M.Weberį.
A.Merkel keturių asmenų kandidatūras numatantį paketą šeštadienį G-20 viršūnių susitikime Osakoje aptarė su E.Macronu, Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu ir Nyderlandų premjeru Marku Rutte.
Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovė Theresa May dalyvauja savo paskutiniame ES viršūnių susitikime. Jos atstovas spaudai sakė, kad premjerė atliks „konstruktyvų vaidmenį“ ir dalyvaus visuose balsavimuose.
EPP užėmė pirmą vietą gegužę vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose, tačiau jos pozicijos gerokai nusilpo, palyginti su ankstesniais rinkimais.
