Migracijos, vidaus reikalų ir pilietybės klausimų komisaras Dimitris Avramopoulos sakė, kad iki rugsėjo valstybės narės turėtų būti priėmusios 160 tūkst. sirų ir kitų pabėgėlių, įstrigusių Graikijoje bei Italijoje, kurios atsidūrė migrantų krizės epicentre.
Tačiau iki šiol perkelta tik 13 500 pabėgėlių. Jų paskirstymo procesą klampina bendras neveikimas ir prieš musulmonų migrantų atvykimą pasisakančių rytinių bloko narių pasipriešinimas.
„Jei iki rugsėjo nebus apčiuopiamų pastangų, Europos Komisija nedels pasinaudoti savo galiomis“, – spaudos konferencijoje sakė graikas D.Avramopulas.
ES mėgina įtikinti valstybes nares „atlikti savo pareigą“, pažymėjo jis.
„Tačiau jei ateityje tai nebus padaryta, viena galimybių gali būti pažeidimo procedūra“, – sakė eurokomisaras.
Europos Komisija, aukščiausia ES vykdomosios valdžios institucija, turi teisę pradėti „pažeidimo nagrinėjimo procedūrą“ ir skirti baudą valstybei narei, pažeidusiai Bendrijos taisykles.
Tokios šalys kaip Vengrija ir Slovakija pasisiūlė mokėti „solidarumo“ mokestį, užuot priėmusios migrantus.
Tačiau kitos valstybės, pirmiausia Vokietija bei Prancūzija, teigia, kad nė viena šalis neturėtų išsisukinėti nuo pareigos priimti minimalų skaičių migrantų pagal pabėgėlių paskirstymo planą, kuris buvo patvirtintas 2015 metų rugsėjį.
Tokios šalys kaip Vengrija ir Slovakija pasisiūlė mokėti „solidarumo“ mokestį, užuot priėmusios migrantus.
Šis planas buvo parengtas Bendrijai susidūrus su didžiausiu pabėgėlių antplūdžiu per jos istoriją, kai 2015-aisiais į ją atvyko per 1,1 mln. žmonių, daugiausia sirų.
Vasarį Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas informavo, kad Komisija pirmą kartą svarsto galimybę nubausti valstybes, pažeidžiančias bloko taisykles.
Europos Komisija taip pat paragino ES valstybes nares skubiai sudaryti susitarimus su Nigerija ir Tunisu, kad būtų paspartintas deportacijų procesas.
ES sako, kad dauguma afrikiečių migrantų plūsta į Europą dėl ekonominių priežasčių, todėl negali pretenduoti į apsaugą, kuri suteikiama prieglobsčio prašantiems asmenims, atvykusiems iš karo zonų ar bėgantiems nuo persekiojimo.
„Mes norime toliau siūlyti pagalbą asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga“, – sakė F.Timmermansas.
„Mūsų partneriams už ES ribų ir mūsų piliečiams turime aiškiai pasakyti: kai tikrai reikia – mes padedame, kai būtinybės nėra – turite keliauti atgal“, – pridūrė jis.
