Tiesa, pati Komisija apie sankcijas gudriai nekalba. Esą ES šalys, atsisakančios priglausti pabėgėlius, turės mokėti kompensacijas – solidarumo su valstybėmis, kurios priima pabėgėlius, mokesčius.
Kaina nemaža – kalbama apie maždaug 250 tūkstančių eurų už kiekvieną nepriimtą prieglobsčio prašytoją.
EK, regis, taip renkasi kompromisą tarp visiškai privalomos pabėgėlių perkėlimo kvotų sistemos ir savanoriškumo principo.
Sumažės spaudimas Graikijai ir Italijai
Dabar galiojančios vadinamosios Dublino taisyklės laikomos atgyvenusiomis ir nesąžiningomis tokioms šalims kaip Graikija, nes būtent į jas atvyko dauguma iš 1,25 mln. sirų, irakiečių, afganų ir kitų migrantų, pasiekusių Europą per praėjusius metus.
Dublino taisyklės įpareigoja migrantus registruotis ES šalyje, į kurią jie pirmiausia atvyksta, o jeigu iškeliauja į kitas Bendrijos šalis, jie turėtų būti grąžinami.
Graikiją, vieną neturtingiausių ES narių, užplūdo migrantai, norintys gauti prieglobstį Vokietijoje ir kitose turtingose Bendrijos šalyse.
Tačiau 2015-aisiais susiklosčiusi padėtis parodė, kad tų taisyklių neįmanoma laikytis, kai Graikiją, vieną neturtingiausių ES narių, užplūdo migrantai, norintys gauti prieglobstį Vokietijoje ir kitose turtingose Bendrijos šalyse.
Tad EK bando sumažinti spaudimą Graikijai. Jei Komisijos pasiūlymas virs įstatymu, ES šalis, į kurią atvyks migrantas, vis dar turės užregistruoti atvykėlį, tačiau jau nebeprivalės jo apgyvendinti, jei bus nustatyta, kad valstybei tenka per didelė apkrova.
Dokumente skelbiama, kad kiekvienai šaliai bus nustatyta individuali priimamų pabėgėlių riba, kurią viršijus 50 proc. įsigalios „automatinis pataisomojo paskirstymo mechanizmas“. Tai reiškia, kad papildomi prieglobsčio prašytojai būtų perkeliami į kitas ES nares.
Nuobaudos – anaiptol ne simbolinės
Panašų pasiūlymą dėl privalomo prieglobsčio prašytojų paskirstymo EK buvo pateikusi ir anksčiau. Visa bėda – tai, kad kai kurios ES šalys atsisako dalyvauti bet kokioje perkėlimo schemoje. Tarp tokių šalių – Vengrija, Slovakija.
Tad Komisija, ieškanti būdų paskatinti Bendrijos nares dalyvauti pabėgėlių paskirstymo schemoje, dabar siūlo susimokėti už kiekvieną nepriglobtą pabėgėlį.
Kitaip tariant, ES šalims, nenorinčioms prisijungti prie schemos, tai bus leidžiama. Tačiau joms reikės kompensuoti išlaidas toms valstybėms, kurios priima pabėgėlius.
„Šalys narės galės pasirinkti skirtingą solidarumo išraiškos būdą ir finansiškai prisidėti prie kitų šalių narių pastangų“, – skelbiama EK dokumente.
„Financial Times“ anksčiau skelbė, kad vadinamasis „solidarumo mokestis“ siektų 250 tūkst. eurų už kiekvieną nepriimtą pabėgėlį.
EK tikslios sumos neskelbia, bet manoma, kad ji būtų didelė. Šaltiniai Briuselyje „Politico“ teigė: „Bauda turėtų nebūti simbolinė“.
„Jei nebus solidarumo šioje srityje, solidarumo greitai nebus ir kitur – tai būtų skaudus smūgis Europos vienybei. Europoje neatsukama nugara kaimynui, Europoje ieškoma bendro sprendimo. Todėl mums reikia pataisomojo paskirstymo mechanizmo.
„Kalbu ir apie finansinį solidarumą. Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje našta yra labai didelė, tad pabėgėlių nepriimančios šalys galėtų su tomis valstybėmis solidarizuotis finansine prasme“, – trečiadienį aiškino EK pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas.
Biudžetą plonins slovakai, vengrai ir lenkai?
Kaip rašo „The Guardian“, sprendimas dėl finansinių sankcijų greičiausiai bus pasveikintas Italijoje. Šios šalies premjeras Matteo Renzi jau kuris laikas ragina finansiškai bausti Vidurio ir Rytų Europos šalis, kurios atsisako padėti Bendrijai spręsti migracijos krizę.
Pernai ES sutarė, kad per dvejus metus po Bendrijos nares būtų paskirstyti 160 tūkst. prieglobsčių ieškotojų, tačiau iki šiol perkelta tik labai nedaug pabėgėlių – apie 1 tūkst.
O Slovakija ir Vengrija apskritai apskundė ES aukščiausiajai teismo institucijai Bendrijos sprendimą paskirstyti migrantus po bloko nares pagal privalomų kvotų sistemą.
Abi šalys schemoje nedalyvauja, bet iki šiol ES teisėje nebuvo mechanizmo, kuris leistų pritaikyti Bratislavai ir Budapeštui finansines sankcijas.
Vengrija EK planą trečiadienį jau pavadino „šantažu“.
„Tai – šantažas, tai nepriimtinas ir ne europinio pobūdžio pasiūlymas iš Europos Komisijos“, – pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto po susitikimo su regiono kolegomis Prahoje.
Jei naujoji tvarka įsigaliotų, kompensacijas greičiausiai reikėtų mokėti ir Lenkijai.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė balandį teigė, kad Vilnius nepritaria „radikaliems siūlymams“, kol ES išorinė siena nėra visiškai apsaugota.
Šios šalies užsienio reikalų viceministras Konradas Szymanskis balandį pareiškė, kad susitarimas dėl pabėgėlių perkėlimo yra „miręs“ ir kad Lenkija negali priimti 7 tūkst. pabėgėlių, nors prieš tai sutiko su skirta kvota.
Matematika paprasta. Jei Varšuvai būtų pritaikytos sankcijos, pabėgėlių nepriimantys lenkai iš viso turėtų sumokėti daugiau nei pusantro milijardo eurų – tokia didžiulė būtų solidarumo kaina.
Lietuvai sankcijomis nekvepia
Tiesa, Lietuvai nuobaudos, regis, negrėstų. Nors procesas vangus, mūsų šalis, kaip ir Latvija bei Estija, dalyvauja pernai patvirtintoje pabėgėlių perskirstymo schemoje.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė balandį teigė, kad Vilnius nepritaria „radikaliems siūlymams“, kol ES išorinė siena nėra visiškai apsaugota.
„Negalime pritarti siūlomam nuolatiniam prieglobsčio prašytojų perkėlimo mechanizmui, nes tai prieštarauja savanoriškumo principui ir papildomai sukurs traukos faktorių naujiems pabėgėlių srautams į Europą“, – tada BNS teigė D.Grybauskaitė.
Panašią nuomonę prezidentės spaudos tarnyba 15min perdavė ir dabar.
„Europos Komisijos siūlomos priverstinės priemonės neprisideda prie ES vienybės ir migracijos krizės sprendimo. Automatinis pabėgėlių perskirstymo mechanizmas taps atviru pakvietimu migrantams atvykti į Europą be apribojimų. Tai nepadės apsaugoti ES išorės sienų.
Lietuva išliks solidari su migracijos krizės paveiktoms šalims, tačiau savanorišku pagrindu. Nei privalomos kvotos, nei finansinės baudos nesustabdys migrantų srautų“, – tokia D.Grybauskaitės nuomonė.
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius anksčiau sakė, kad „nėra teisinga“ kalbėti apie naują prieglobsčio politiką, kol nėra įgyvendintas ankstesnis planas paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių. Viceministras pridūrė, kad sprendžiant pabėgėlių perskirstymo klausimą ES turėtų vyrauti solidarumas, o ne prievarta.
„Kalbant apie išsipirkimo galimybę, manome, kad kalbant apie pagalbą pabėgėliams, nederėtų kalbėti apie pinigus. Tai vis tiktai nėra prekyba žmonėmis“, – BNS antradienį sakė E.Jankevičius.
Tokiems EK planams dar turės pritarti daugumos Bendrijos šalių lyderiai, taip pat – europarlamentarai.
