Skelbiama, jog kvotos bus skirstomos pagal keturis kriterijus, kurie pagal reikšmę bus padalinti procentais:
1) 40 procentų sudarys valstybės populiacijos dydis, lemiantis, kokį skaičių pabėgėlių gali priimti ta šalis;
2) Kitus 40 procentų sudarys Bendras vidaus produktas (BVP), fiksuotas 2013 metais;
3) 10 procentų – kiek vienam milijonui gyventojų 2010–2014 metais gauta paraiškų dėl prieglobsčio;
4) Likę 10 procentų – šalies nedarbo lygis.
2015 metų balandžio 8 dienos Eurostato duomenimis, Lietuvos dalis pagal šiuos duomenis sudarytų 1,16 proc. Didžiausia dalis tektų Vokietijai, Prancūzijai ir Italijai – atitinkamai 18,42, 14,17 ir 11,84 proc.
15min.lt gautuose EK siūlymuose apskaičiuotas ir galimas asmenų skaičius, kuriuos tektų priimti kiekvienai valstybei, jei Europos Sąjunga įsipareigotų suteikti prieglobstį 20 tūkstančių asmenų.
Remiantis šiuo siūlymu Lietuvai tektų 207 asmenys, ieškantys prieglobsčio ES. Jie atkeliautų iš Šiaurės Afrikos, Vidurio Rytų ir kitų konfliktų ir humanitarinių problemų kamuojamų regionų.
Latvijai tektų 220, Estijai – 326 pabėgėliai. Lenkijai tektų 962 prieglobsčio ieškantys asmenys, o didžiausia našta gultų ant Vokietijos ir Prancūzijos pečių, kurios gautų 3086 ir 2375 asmenis.
Šis pasiūlymas turės rekomendacinę formą, tad dėl jo atskirą žodį turės tarti atskiras išimtis stojimo į ES susitarimuose turinčios Jungtinė Karalystė, Airija ir Danija.
EK planuoja skirti papildomus 50 milijonų eurų šios programos vykdymui. Komisija taip pat ketina įtraukti papildomų sąlygų, kurios apibrėžtų, jog prieglobsčio ieškantis asmuo turėtų mažiausiai penkerius metus gyventi jį priėmusioje valstybėje.
EK planuoja skirti papildomus 50 milijonų eurų šios programos vykdymui. Komisija taip pat ketina įtraukti papildomų sąlygų, kurios apibrėžtų, jog prieglobsčio ieškantis asmuo turėtų mažiausiai penkerius metus gyventi jį priėmusioje valstybėje.
Tuo laikotarpiu jis neturėtų teisės reikalauti naujo teisinio statuso kitoje valstybėje ar pretenduoti į kitos valstybės socialines garantijas.
Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis jau išreiškė neigiamą valstybės poziciją šiuo klausimu. Manoma, kad didelis pasipriešinimas kils ir kitose Rytų bei Vidurio Europos valstybėse.
Aršų nepasitenkinimą jau yra pareiškę euroskeptiškai nusiteikęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Šį rekomendacinį projektą, dėl kurio bus sprendžiama gegužės pabaigoje kol kas remia Vokietija, Austrija ir Prancūzija. Raginimai imtis veiksmų suintensyvėjo balandį, kai Viduržemio jūroje sudužus vienam migrantų laivui žuvo apie 800 žmonių.
